Didžioji dalis žaidimų kūrėjų – programuotojai
Ne vienas galvoja, jog dauguma šioje industrijoje dirbančių specialistų yra programuotojai – vis tik žaidimų kūryba ypatinga tuo, jog ji apima daug įvairių sričių ir save čia atrasti gali įvairius talentus turintys žmonės.
„Tai yra labai dažnai girdimas mitas, tačiau tiesa ta, kad prie žaidimų dirba ne tik programuotojai, bet ir dizaineriai, animatoriai, dailininkai, specialiųjų efektų žmonės, komandų vadovai ir taip toliau. Pavyzdžiui, mūsų studijoje programuotojai sudaro vos 20 proc. visų darbuotojų, o didžioji dauguma specialistų yra iš meninės srities. Panaši situacija ir pasaulinėje rinkoje – žinoma, tai priklauso ir nuo įmonės dydžio, jos kuriamų produktų ir kitų faktorių, tačiau dažniausiai programuotojai nesudaro didžiosios dalies žaidimų kūrimo studijose dirbančių žmonių“, – teigia A. Žvinys.
Žaidimų kūrėjai uždirba labai daug pinigų
„Visų pirma, pastaraisiais metais, o ypatingai pandemijos laikotarpiu, pasaulinė vaizdo žaidimų industrija stipriai išaugo – šiandien žaidimus žaidžia daug daugiau žmonių nei bet kada anksčiau, todėl dėl padidėjusios žaidimų paklausos atsirado ir pelninga rinka. Apskritai savo generuojamomis pajamomis žaidimų industrija lenkia filmų ir muzikos pramones kartu sudėjus. Antra, svarbu suprasti, jog ši industrija turi aukštą pridėtinę vertę, todėl pasisekus projektui pelno marža yra nesulyginama su jokia tradicine industrija. Mastas čia yra didžiulis – žaidimus žaidžia šimtai milijonų ar net milijardai žaidėjų, todėl dažnu atveju žaidimų kūrėjai, įdėję tiek pat pastangų kiek, tarkim, kitos programavimo srities specialistai, turi galimybę uždirbti daug daugiau.
Tačiau tuo pačiu ši sritis yra ir labai rizikinga – kiekvienas žaidimas čia yra tarsi atskiras startuolis, todėl neretai tenka sudeginti dideles sumas pinigų ir negauti norimo rezultato. Taip pat pasaulyje yra labai daug žaidimų kūrėjų ir studijų, rinka prisotinta įvairių produktų, todėl čia egzistuoja didžiulė konkurencija dėl vartotojo dėmesio ir pinigų. Tad mitas – teisingas, tačiau turintis tam tikrų išimčių ir faktorių, lemiančių finansinę sėkmę“, – teigia A. Žvinys.
Žaidimų kūrimas yra lengvas tiems, kurie patys daug „geimina“
Tai – ir mitas, ir tiesa. Nors aistra žaidimams gali būti didelis privalumas, jų kūrimui vien čia sukauptos patirties neužteks – reikia turėti ir kitų šiai sričiai privalomų įgūdžių. Vis tik A. Žvinys pastebi, jog neretai darbuotojų pomėgis „geiminti“ tiesiogiai koreliuoja ir su gerais darbo rezultatais – tuomet jiems kyla mažiau klausimų, kūrėjai geriau supranta, ko reikia žaidėjams ir žino, kaip pagerinti jų patirtį.
„Tai, kad žmogus yra geimeris ir mėgsta ne tik žaisti, bet ir gilintis, kas, kaip ir kodėl vyksta – didelis privalumas darbinantis į šią poziciją ir, sakyčiau, patenka į top 3 kriterijus, kokių žmonių mes ieškome. Žaidimų kūrėjui svarbu suprasti žaidimus, juos analizuoti ir mokytis iš to, ką daro kiti. Taip pat specialistai, kurie ne tik kuria žaidimus, bet ir patys žaidžia, mato juos ir iš vartotojo pusės – tada lengviau suprasti, kiek bus patrauklus vienas ar kitas patobulinimas, kiek įdomūs personažai ar pats gameplay’us“, – teigia A. Žvinys.
Geidžiamiausia auditorija žaidimų kūrėjams – vyrai
Nors visuomenėje vis dar vyrauja įsitikinimas, jog dažniausiai vaizdo žaidimus žaidžia vyriškosios lyties atstovai, tačiau tai yra netiesa – įvairios apklausos ir statistikos rodo, jog šiandien vadinamųjų „geimerių“ (žaidžiančių tiek mobiliuosius, tiek kompiuterinius žaidimus) moterų pasaulyje yra beveik tiek pat, kiek vyrų, ir šios yra norimesnė auditorija nei vyriškosios lyties atstovai. Anot specialisto, taip yra dėl to, jog žaisdamos žaidimus moterys yra lojalesnės ir savo mėgiamiems produktams linkusios išleisti daugiau pinigų.
Tai – svajonių profesija, kadangi visą darbo dieną galima žaisti vaizdo žaidimus
Dažnas turi įsivaizdavimą, kad žaidimų kūrimas – svajonių profesija, nes šioje srityje dirbantys žmonės kone visą dieną žaidžia vaizdo žaidimus. Tai – ir mitas, ir tiesa. Nors studijos turi vaizdo žaidimų testuotojus, kurių darbas – užtikrinti sklandžią vartotojo patirtį visą dieną žaidžiant žaidimus ir ieškant tam tikrų dalykų juose, vis tik žaidimų kūrimas yra sudėtingas ir kompleksiškas procesas, apimantis ir tokias užduotis, kaip programavimas, matematiniai skaičiavimai, grafikos dizainas, projektų valdymas ir t.t.
„Testuotojai, kurie vieną ir tą patį žaidimą žaidžia milijoną kartų, į tai tikrai nebežiūri kaip į pramogą. Tačiau be abejo, žaidimų kūrimas yra labai įdomus darbas ir nesulyginamai fainesnis nei daugybė kitų industrijų, o ypatingai jeigu kalbėtume apie IT sektorių – yra labai nedaug programavimo specialybių, kuriose būtų tokia didelė kodavimo ir kūrybiškumo sintezė, o tavo produktu naudotųsi milijonai žmonių. Apskritai žaidimų kūrimas labiau primena tokias industrijas, kaip kinas, o ne IT – čia programuotojai prisideda prie kūrybinių darbų, nuolatos bendrauja su menininkais, animatoriais, teikia savo pasiūlymus ir tuo ši sfera, mano nuomone, yra patraukli“, – sako A. Žvinys.
Tik didžiulės korporacijos gali sukurti sėkmingus žaidimus
Nors įprasta manyti, kad pasaulinės sėkmės sulaukiančius vaizdo žaidimus kuria tik didelės korporacijos, tačiau tai nėra tiesa – kiekvienais metais mažesni žaidimų industrijos atstovai (studijos ar nepriklausomi kūrėjai) įrodo, jog šioje sferoje yra vietos naujoms idėjoms, kurios vėliau paverčiamos sėkmingais ir visame pasaulyje perkamais produktais, o dideli finansiniai ištekliai nėra vienintelis veiksnys, lemiantis gerus rezultatus. Anot A. Žvinio, tai lemia ir kūrybiškumas, unikalios idėjos, novatoriški sprendimai, talentinga komanda ir, be abejo, sėkmės faktorius, ypatingai, kai kalbame apie mobiliųjų žaidimų rinką.
Žaidimų kūrimui reikalingas specialus išsilavinimas
Tiesa, kad su žaidimų kūrimu susijusios srities diplomas tikrai gali suteikti vertingų žinių, tačiau tai nėra būtina norint dirbti šioje srityje, kadangi praktiniai įgūdžiai ir patirtis čia yra kur kas svarbesnė nei oficialus išsilavinimas. Daugelis sėkmingų žaidimų kūrėjų į šią sferą atėjo baigę informatikos, grafikos dizaino, architektūros ar kitų sričių mokslus, taip pat yra tokių, kurie išsilavinimo neturi išvis ir reikalingų įgūdžių įgavo besimokydami savarankiškai.
Anot A. Žvinio, nors Lietuvos aukštojo mokslo institucijose nėra didelio specializuotų studijų programų, ruošiančių profesionalius kompiuterinių žaidimų kūrėjus, pasirinkimo, tai netrukdo žaidimų industrijos plėtrai bei lietuvių kūrėjų įsitvirtinimui tarptautiniame žaidimų ringe – štai „Estoty Vilnius“ iš beveik 60 darbuotojų vos keletas jų turi su žaidimų kūrimu susijusį išsilavinimą, tačiau, nepaisant to, įmonė turi sukūrusi ne vieną sėkmingą ir pasaulinio pripažinimo sulaukusį žaidimą.
Vis tik atsižvelgdama į mokyklų, ruošiančių šios srities profesionalus, stygių įmonė pati sukūrė pelno nesiekiančią programą „Estoty School“, kurią A. Žvinys vadina tarsi „duokle visuomenei“. Ji skirta visiems žaidimų entuziastams, norintiems ne tik žaisti, bet ir rimtai svajojantiems apie tokį darbą ar tiesiog trokštantiems susipažinti su žaidimų kūrimo virtuve – programą sudaro 12-14 paskaitų bei 4 diskusijų vakarai, kurių metu dalyviams suteikiama visa informacija bei patarimai, kaip tapti sėkmingu žaidimų kūrėju.
Ši sritis tinkama tik jauniems žmonėms
Žaidimų kūrimas yra sritis, kurioje dirba skirtingą išsilavinimą ir patirtį turintys žmonės – nors čia yra labai daug jaunų kūrėjų, tačiau taip pat gausu ir profesionalų, kurie tuo užsiima ne vieną dešimtmetį. Anot A. Žvinio, toks įspūdis gali susidaryti dėl to, jog Lietuvoje žaidimų kūrimo industrija yra dar ganėtinai jauna ir specialistų amžiaus vidurkis yra mažesnis nei kitose srityse. Štai netrukus dešimtus metus skaičiuosiančioje mobiliųjų žaidimų kūrimo studijoje darbuotojų amžiaus vidurkis yra 28-eri, o vyriausias specialistas – 42 metų. Kalbant apie pasaulinę rinką, „Statista“ duomenys rodo, jog praėjusiais metais vidutinė šioje industrijoje dirbančių specialistų amžiaus kategorija buvo 30-39 m.
Žaidimų kūrėjai neturi socialinio gyvenimo, nes visą dieną prasėdi prie kompiuterio
Nors žaidimų kūrėjai daug laiko praleidžia dirbdami kompiuteriu, tai nereiškia, kad jie neturi socialinio gyvenimo – kaip ir bet kurios kitos profesijos atstovai, jie turi savo pomėgius, asmeninius interesus ir veiklas, kuriomis užsiima už darbo ribų, o hobių neturėjimas ir ilgas sėdėjimas prie kompiuterio dažniausiai priklauso ne nuo pasirinktos profesijos, o žmogaus asmenybės.
„Toks stereotipas visuomenėje gali būti atsiradęs pažvelgus į pasaulinio dydžio žaidimų kūrimo studijas, kurios yra itin geidžiami darbdaviai ir tuo naudojasi – jos kuria didžiulius projektus, prie kurių ilgas valandas dirba didelės komandos ir tokia praktika yra visiška norma. Tačiau Lietuvos industrija yra daug sveikesnė ir čia tokio darbo modelio niekada nebuvo. Priešingai, bent jau mūsų studijoje nuolatos ieškoma sveiko balanso tarp darbo ir socialinio gyvenimo – mes turime pusvalandžiu trumpesnę darbo dieną, savo darbuotojams siūlome nemokamas psichologo konsultacijas, biure esame įrengę sporto salę ir kino teatrą, organizuojame įvairius susibūrimus, kartu švenčiame šventes, todėl tai, kad žaidimų kūrėjai neturi socialinio gyvenimo, yra visiškas mitas“, – teigia specialistas.
Kai išleidžiamas žaidimas, baigiasi visi su jo kūrimu susiję darbai
Net ir išleidę žaidimą specialistai prie projekto dirba ir toliau: renka grįžtamąjį ryšį iš žaidėjų, stebi žaidimo našumą, skiria savo laiką klaidų taisymams bei kitiems atnaujinimams, pavyzdžiui, naujų funkcijų įdiegimui, kurios reikalingos tam, kad užtikrinti teigiamą vartotojo patirtį. Taip pat siekiama, kad žaidimas kuo ilgiau išliktų aktualus ir įdomus ne tik naujiems vartotojams, bet ir seniesiems žaidėjams.