Šiemet festivaliui buvo pateikti 286 darbai iš 56 valstybių, tarp jų ir debiutas iš Lietuvos – Karolio Dikčiaus žaidimas „Strange Aeons“. Balsu valdomame žaidime atsiduriame savotiškame kiber pragare iš kurio turime ištrūkti ir grįžti į gyvųjų pasaulį, kas nėra nei paprasta nei įprasta – nes žaidimo uždavinius sprendžiame tiesiog kalbėdamiesi su dirbtiniu intelektu.
Karolio darbas puikiai įsiliejo į bendrą festivalio atmosferą. Įprastai A MAZE. garsėjo stipriais naratyviniais žaidimais bei potyriais sukergiant tradicinius menus ir žaismą. Vis tik šiemet akivaizdžiai jautėsi ir spartaus technologinio progreso įtaka menams.
Technologiniai sprendimai festivalyje patenka į tam tikrą kaktomušą su šiuolaikiniu menu ir iš to gimę projektai demonstruoja įdomią ateities viziją, kurioje tradiciniai menai, tokie kaip kinas ar opera, gales būti patirti per žaismą.
Vieną tokių idėjų demonstravo „The MetaMovie“ komanda iš JAV ir jų „MetaMovie Presents: Alien Rescue“ potyris virtualioje realybėje. Čia žaidėjai virsta pagrindiniais interaktyvaus kino veikėjais, kai tuo tarpu kiti filmo herojai yra suvaidinami realių aktorių, realiame laike. Siekiant išsaugoti žaismo elementą, žaidėjams paliekama pasirinkimo laisvė, bei galimybė įtakoti filmo eigą ir baigtį.
Šių eilučių autoriui didžiausią įspūdį vis tik paliko paprasti, greitai patiriami ir šokiruojantys, ar gilų emocinį įspaudą paliekantys žaidimai. Vienas tokių – „It's just a dream (don't worry)“ leidžiantis pasinerti į kūrėjo sapnus. Žaidimą valdome lysdami į kūrėjo galvą (beveik) tiesiogine šių žodžių prasme – žaidimas valdomas sukiojant ir lankstant manekeno galvą, kuri vizualiai iš ties šiek tiek primena žaidimo kūrėją.
Žaismas sukelia įvairiausių minčių, tarp jų ir filosofinę dilemą apie tai, ar kiekvienas žaidimo veikėjas išties jaučiasi taip, it mes sugriebę jį už plaukų tampytume po pasaulį. Šią instaliaciją pristatė Laurenz Riklin ir Leander Leutzendorff iš Austrijos, žaidimo aplinkų kūrimui naudoję išskirtinai tik realaus pasaulio fragmentus kuriuos į žaidimą perkėlė naudodami 3D skenavimo technologiją.
Taigi menininkas tapo programuotoju siekdamas sukurti mašiną kuri pieštų lygiai taip kaip jis. Mes gauname liūdyti šią kelionę. Penkiolikos minučių pasakojimas padalytas į kelias dalis, kurių metu susipažįstame su piešimo istorija, filosofija, kūrėjo nesekmėmis, bei gauname patys papiešti. Mūsų bandymus piešti netrukus čia pat atkartoja iš mašina, tad norom nenorom šalia vieno kūrinio gimsta kitas, bendras, mūsų visų darbas.
Galiausiai norisi paminėti brito Dean Moynihan darbą „A Community Garden Outside Of Kyiv“. Šis potyris yra labai paprastoje „pixel art“ stilistikoje išpildytas sodas, kažkur šalia Kyivo. Kiekvienas žaidėjas gauna vieną saulėgražos sėklą ir šešis laistytuvus. Pasodinę savo saulėgražą, galime palaistyti tiek savą, tiek kitas Žaidėjai raginami grįžti į sodą ir vėliau, palaistyti ar pasidžiaugti jame augančiomis gėlėmis. Kur vinis? Kūrėjas teigia, kad jei prarasime Ukrainą, jo sukurtas, bet visų mūsų prižiūrimas sodas taip pat bus ištrintas visiems laikams.
Baigdamas šį tekstą tiesiog kviečiu susipažinti su festivaliui nominuotais darbais, bei su jo konkursinės programos nugalėtojais. Daugumą šių žaidimų jei norėsite, galėsite išmėginti ir patys. Festivalis A MAZE. pernai pristatė dešimt žaidimų iš savo programos Klaipėdoje vykstančiame festivalyje BLON. Tikėtina, kad progą išvysti A MAZE. žaidimus Lietuvoje turėsime ir šiemet.