Kokių specialistų Lietuvos žaidimų kūrimo studijoms reikia labiausiai ir ar tikrai programuotojai – paklausiausia profesija „GameDev“ srityje? Apie tai komentuoja mobiliųjų žaidimų studijos „Estoty Vilnius“ vykdomasis direktorius Arnoldas Žvinys.

„Dažnas galvoja, kad didelė dalis žaidimų sektoriuje dirbančių specialistų yra programuotojai. Vis dėlto žaidimas – ne tik programinio kodo valdoma pramoga, bet ir meninė erdvė, kurioje susijungia garsas, vaizdas, animacija, personažai, istorijos ir net psichologija. Todėl, nors žaidimų studijos negali apsieiti be patyrusių programuotojų, joms reikalingi ir kitų sričių profesionalai: žaidimų testuotojai, dailininkai, modeliuotojai, animatoriai, projektų ir bendruomenės vadovai“, – sako ekspertas.

Arnoldas Žvinys

Sunkiausiai randamų specialybių sąraše – 3 profesijos

Jo teigimu, tarp paklausiausių, tačiau rečiausiai rinkoje randamų specialybių – žaidimų analitikai. Jie atsakingi už duomenų analizę, siekiant pagerinti žaidėjų patirtį ir žaidimo finansinius rezultatus.

„Mobiliųjų žaidimų sėkmei labai svarbūs duomenys – negalima pasitikėti jausmu, kad sukurtas produktas bus sėkmingas ir jį į mobiliuosius telefonus parsisiųs milijonai žaidėjų. Žaidimo sėkmė atsiremia į daug skaičiavimų, kuriuos ir atlieka analitikai – jie renka duomenis iš įvairių šaltinių, stebi žaidimų metrikas, vartotojų elgseną, rinkos tendencijas, prognozuoja rezultatus, nustato augimo kryptis ir galimybes bei jas analizuoja“, – pasakoja A. Žvinys. Jis pridūrė, kad šios srities specialistų dar neruošia nė viena šalies ar regiono aukštoji mokykla, todėl neretai žaidimų studijos juos apmoko pačios.

„Įmonėje turime patyrusių analitikų, tačiau sąmoningai į komandą priimame ir jaunesniuosius specialistus, kuriems stengiamės suteikti visas reikiamas žinias ir įgūdžius, kad jie galėtų tapti šios srities ekspertais. Problema ta, kad nemaža dalis analitikų net nežino, jog savo turimas žinias gali nukreipti į žaidimų sektorių – įprastai jie renkasi verslo, ekonomikos sritį, nors turi galimybę dirbti su daug įdomesniais produktais“, – tikina A. Žvinys.

Dar viena perspektyvi profesija – žaidimų dizaineriai. Jų trūkumas, pasak A. Žvinio, Lietuvos rinkoje taip pat jaučiamas: „Žaidimų dizaineriai yra tarsi režisieriai – jie kuria pradinę žaidimo koncepciją ir viziją, istoriją, žaidimo mechaniką, užtikrina, kad ji būtų įtraukianti ir subalansuota, t. y. kad žaidimas nebūtų nei per lengvas, nei per sunkus, jis turėtų lygius, atlygio sistemą. Vis dėlto pati svarbiausia žaidimų dizainerių užduotis – užtikrinti, kad žaidimas būtų toks įtraukiantis ir smagus, kad žaidėjas norėtų jį vis žaisti. Tai – nemenkas iššūkis.“

Kiekvienas žaidimas – tai interaktyvus kūrinys, suteikiantis žaidėjui unikalią patirtį. Todėl tam, kad produktas būtų ne tik vizualiai patrauklus, bet ir funkcionalus bei patogus, labai svarbus UI (angl. User Interface) dizainerių darbas – šios srities specialistai atsakingi už tai, kaip bus išdėstyti tam tikri mygtukai, piktogramos ar kiti interaktyvūs elementai, lemiantys žaidėjo įsitraukimą.

„Kokybiškas UI išdėstymas nulemia labai daug. Čia kaip ir e. komercijoje – padėk ikonėlę ne ten ir žmonės pradės labiau blaškytis, sumažės pardavimai ir įsitraukimas. Todėl UI dizaineriai arba kiti meninės pakraipos specialistai, galintys atlikti UI, yra labai vertingi ir paklausūs žaidimų industrijoje“, – dalijasi A. Žvinys.

Atsižvelgdama į rinkos tendencijas ir edukacijos poreikį, birželio 10 d. bendrovė pradėjo nemokamą edukacinį projektą „Estoty School“, kurio metu šalies moksleiviai ir studentai kviečiami „pasimatuoti“ žaidimų kūrėjo vaidmenį, iš arčiau susipažinti su prieš tai minėtomis specialybėmis ir pasisemti įkvėpimo iš šios srities profesionalų.

„Projekto dalyviai turės galimybę mokytis iš ilgametę patirtį sukaupusių „Estoty Vilnius“ darbuotojų, tarp kurių – žaidimų analitikai, testuotojai, dailininkai, modeliuotojai, ne tik pasidalysiantys savo patirtimi ir „know-how“, bet ir papasakosiantys, nuo ko reikėtų pradėti savo karjeros kelią ir kaip susikurti pirmąjį portfolio“, – teigia A. Žvinys.