Dirbtinis intelektas daugelyje sričių turi didelį potencialą, kuris verslo aplinkoje suteiks konkurencinį pranašumą. Vis tik, siekiant užtikrinti, kad dirbtinio intelekto sprendimai būtų įgyvendinami apgalvotai ir prasmingai, reikia atsižvelgti tiek į etinius aspektus, tiek įvertinti rizikas.
Užuot kasdien ieškoję informacijos interneto paieškos sistemose, žmonės vis dažniau naudos dirbtinio intelekto įrankius, suteikiančius galimybę pokalbio būdu gauti kur kas tikslesnę informaciją – konkrečius atsakymus ir rekomendacijas, atitinkančius jų poreikius. Įmonės aktyviau diegs dirbtinio intelekto sprendimus, kurie ne tik bendradarbiaus su kitais DI sprendimais, bet ir su atitinkama priežiūra priims sprendimus už žmones.
Tobulėjant technologinėms galimybėms, visuomenė patirs fizinės ir skaitmeninės aplinkos transformaciją, kuri taip pat suteiks naujų galimybių. Plėsis technologijų sąveika su žmogaus kūnais, o tai padės giliau suprasti žmones ir jų norus – tą rodo naujausias informacinių technologijų (IT) bendrovės „Accenture“ pristatomas „Accenture Technology Vision 2024“ tyrimas.
Tyrime nagrinėjamos keturios naujausios technologijų tendencijos, kuriose daugiau dėmesio skiriama technologijų ir žmonių sąveikai, kad technologijos ateityje taptų intuityvesnės ir padėtų žmonėms pagerinti gyvenimo kokybę, produktyvumą ir kūrybiškumą.
„Dirbtinio intelekto augimas kelia vystymąsi į naują lygį. Artimiausiais metais dirbtinio intelekto augimas paveiks verslo aplinką ir visą visuomenę tokiu mastu, kokio dar nesame patyrę. Sienos bus sugriautos, taip atveriant precedento neturinčias galimybes. Jeigu ankstesnę pastarųjų dešimtmečių technologinę pažangą palygintume su mažomis bangelėmis, tai dabar mūsų laukia cunamis, todėl Baltijos šalių įmonės turi ruoštis šiems pokyčiams.
Taip pat labai svarbu, kad dirbtinio intelekto sprendimai būtų taikomi atsakingai ir apgalvotai, kad šios technologijos būtų pradėtos naudoti plačiau tik tada, kai bus parengtas šios industrijos reguliavimas ir naudojimo gairės. Turi vyksti diskusijos apie saugumą, etiką bei kitus klausimus, nes šiuo metu mes kuriame pasaulį, kuriame gyvensime ateityje”, – sako Ivo Almanis, „Accenture” vadovas Latvijoje.
Dirbtinis intelektas keičia informacijos paieškos patirtį
Dirbtinis intelektas keičia interneto naudojimo patirtį. Šiais laikais žmonės informacijos ieško kitaip. Žmogus, naudodamasis „ChatGPT“ ir panašiomis priemonėmis, ne tik greičiau randa informaciją, bet ir gauna ją daug tikslesnę pokalbio formatu – konkrečius atsakymus ir rekomendacijas, atitinkančias jo poreikius. Tai įmonėms suteikia naujų būdų plėtoti prekės ženklus, apimant skaitmeninį marketingą ir reklamą, o klientai gali atskleisti savo pageidavimus įmonėms ir pokalbio metu individualizuoti savo apsipirkimo patirtį.
Tikimasi, kad ateityje žmonės, prieš įsigydami naują produktą, vis dažniau prašys dirbtinio intelekto robotų rekomendacijų. Ateinančiais metais žmonių sąveika su internetu skirsis nuo to, ką esame įpratę matyti. Įmonės turi apgalvoti būdus, kaip pagerinti klientų patirtį, kad žmogaus sąveika su kiekviena programėle ar skaitmenine platforma būtų tarsi sąveika su DI pokalbių robotu, ir taip pat atspindėtų prekės ženklo vertybes.
Didelės efektyvios komunikacijos galimybės slypi ir įmonėse. Darbuotojas, užuot klausęs vadovo ar ieškojęs informacijos dokumentuose, galės užduoti konkrečius klausimus DI įrankiui. Žinoma, plėtra neįsivaizduojama be duomenų saugumo, o kokybiški neapdoroti duomenys čia vaidina svarbų vaidmenį. DI pokalbių robotai turėtų būti nuolat prižiūrimi ir tikrinami žmonių. Gauti atsiliepimai turėtų būti renkami ir taip pat negalima pamiršti darbuotojų mokymų, etikos, intelektinės nuosavybės apsaugos klausimų bei industrijai būtinų naujų standartų.
Dirbtinio intelekto sąveika ir sprendimų priėmimas
Dirbtinio intelekto įrankiams gali būti patikėtas ne tik atskirų užduočių atlikimas, bet ir sprendimų priėmimas, atitinkamai prižiūrint ir tarpusavyje bendradarbiaujant su kitomis DI priemonėmis. Gali skambėti futuristiškai, tačiau jau dabar į vis daugiau verslo procesų įtraukiami dirbtinio intelekto įrankiai, kurie apima ne tik gamybą ar vidinę dokumentų cirkuliaciją, bet ir rinkodarą, pardavimus bei santykių su klientais valdymą. Būtent dirbtinis intelektas ir automatizuotos sistemos gali žmogaus vardu priimti sprendimus bei imtis tinkamų veiksmų.
Ateinantį dešimtmetį matysime kur kas didesnį dirbtinio intelekto sprendimų sąveikumą, kas skatins įmones kurti tinkamas strategijas, apimančias ir talentų bazę. Grįžtamasis ryšys padės pagerinti DI įrankių veikimą. JAV veikiantis „Allen Institute“ atliko eksperimentą, kurio metu pirkėjo pokalbių robotas bendravo su pardavėjo pokalbių robotu, o DI įrankis įvertino ši pokalbį ir pateikė rekomendacijas, kaip pagerinti pokalbių roboto gebėjimą tiksliai iškomunikuoti pardavimo sąlygas.
Procesas visada priklausys nuo žmonių, tačiau DI įrankiai veiks kaip kolegos. Pavyzdžiui, medicinoje DI padės diagnozuoti ligas, bet patys jos pacientui nepraneš. DI gali padėti vadovui parašyti įkvepiančią kalbą, tačiau pats jos nepasakys.
Technologinė plėtra paveiks ir darbo rinką. Pokyčiai bus pastebimi darbuotojų pareigose, vaidmenyse ir funkcijose, todėl reikės skirti išskirtinį dėmesį darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui. Taip pat didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas saugumui, nes reikės užtikrinti procesų skaidrumą bei stebėti, kaip ir kodėl DI priėmė atitinkamą sprendimą.
Fizinės ir skaitmeninės aplinkos susiliejimas
Inovacijų ir technologijų galimybėms augant, mes patirsime visišką fizinės ir skaitmeninės aplinkos susiliejimą. Virtualų pasaulį su realiu jungiantis metavisatos pasaulis, kuris žmonėms suteikia virtualią bendravimo galimybę, apibrėš, kaip ateityje naudosimės internetu.
Pavyzdžiui, „Fiat“ sukūrė metavisatos parduotuvę, kurioje žmogus, norintis įsigyti naują automobilį, gali pasirinkti jo tipą, spalvą, interjerą, įrangą bei kitas funkcijas. Pirkėjas virtualioje aplinkoje gali atlikti bandomąjį važiavimą ir taip iš arčiau pamatyti savo pasirinkimus bei užduoti klausimus kartu su juo važiuojančiam ekspertui.
Kita vertus, „Open Metaverse Alliance for Web3“ dirba su standartu, leidžiančiu metavisatos platformų naudotojams pereiti iš vienos platformos į kitą. Taip pat vystosi ir kitos technologijos bei erdvinis skaičiavimas. Ateityje daugiau dėmesio bus skiriama skaitmeninei tapatybei bei „Web3“.
Dirbtinis intelektas pagreitina skaitmeninio 3D turinio kūrimą. „Nvidia“ sukurtas įrankis „Neuralangelo“ gali 2D vaizdo klipus paversti 3D skaitmeniniais objektais ar struktūromis, kurias galima importuoti į virtualias ir papildytos realybės erdves, skaitmeninius dvynius ar vaizdo žaidimus.
Šiandienos technologijos leidžia inžinieriams pagerinti vartotojų patirtį skaitmeninėje aplinkoje įtraukiant tokius žmogaus pojūčius, kaip lytėjimas, kvapas ir skonis. Erdvinės žvalgybos sistemos skatina iš naujo įsivaizduoti, kaip mūsų pasirinkimai formuoja skaitmeninę patirtį, o tuo pačiu metu įmonės pergalvoja savo strategijas, kurdamos naujus būdus susisiekti ir bendrauti su klientais, partneriais ir darbuotojais.
Technologijų sąsaja su žmogaus kūnais
Šiandien technologijos mums padeda geriau ir giliau suprasti žmones bei jų norus. Dalis žmonių kasdien naudoja nešiojamus prietaisus, kurie nuskaito ir stebi žmogaus sveikatos parametrus, pavyzdžiui, širdies ritmą ir jo pokyčius. Išmanieji akiniai ne tik suteikia žmonėms virtualios ar papildytos realybės patirtį, bet taip pat suteikia ir papildomos informacijos iš interneto.
Tobulėja neurotechnologijos, kurios gali pagerinti daugelio žmonių gyvenimo kokybę, įskaitant ir tuos, kurie dėl ligos ar sunkių sužalojimų buvo prikaustyti prie lovos. Neurotechnologijos pradeda bendrauti su žmogaus protu. Jos gali padėti verbalinius sutrikimus turintiems žmonėms išreikšti savo mintis, verčiant jų kalbėjimo bandymus į tekstą arba balsą. Taip pat yra technologijų, kurios seka žmogaus kūno judesius, tokius, kaip akių žvilgsnis, rankų gestai, laikysena ir kt.
Šiuo metu tobulinant žmogaus sąsają su technologijomis – nuo akių žvilgsnio sekimo iki smegenų jutiklių ir raumenų signalų skaitymo – ribos tarp technologijų ir žmogaus kūnų sąveikos pakeliamos į naują lygmenį. Tiesa, būtina spręsti klausimus, susijusius su saugumu ir piktnaudžiavimu technologijomis. Biometriniai privatumo standartai turi būti atnaujinti.
Neuroetika turės apibrėžti apsaugos priemones, įskaitant tai, kaip tinkamai sąveikauti su žmogaus smegenimis ir kitais biometriniais duomenimis, kurie gali būti naudojami nuskaitant žmonių ketinimus ir būsenas. Vis dar yra daug nežinomųjų ir klausimų, kuriuos reikia išspręsti. Nors kai kurie žmonės mano, kad neurotechnologijos daugiausia bus naudojamos medicinoje, taikymo sritis bus daug platesnė.