Įrenginys, kuris gaminamas dvejopos konfigūracijos – su ventiliacijos angomis šonuose arba viršuje, per sekundę gali pervaryti maždaug 40 kubinius centimetrų oro, šiam darbui sunaudodamas minimalų energijos kiekį ir nekeldamas jokio triukšmo, pranešime spaudai teigė bendrovė „xMEMS“.
Jis taip pat generuoja didesnį atgalinį slėgį nei įprasti ventiliatoriai, todėl jį galima montuoti toliau nuo oro šaltinio.Skirtingai nuo įprastų ventiliatorių, jame naudojamas „pjezoMEMS keitiklis“ – įtaisas, išnaudojantis pjezoelektrinį efektą, kai medžiaga, veikiama elektros srove, keičia apimtis arba juda. Jį sudaro mažytės silicio struktūros, kurios virpa ultragarso dažniu ir generuoja oro impulsus, sukuriančius oro srautą, gamintojų pranešimą cituoja „LiveScience“.
Gamintojams į naujus prietaisus pradėjus integruoti dirbtinį intelektą (DI), išaugo geresnio telefonų aušinimo poreikis. DI didina duomenų apdorojimo išteklių, įskaitant didesnio kiekio procesoriaus branduolių ir didesnės integruotos atminties, poreikį.
Teoriškai, kuo galingesni bus ateities įrenginiai, tuo karščiau jie veiks.Tačiau skirtingai nuo nešiojamų kompiuterių, išmanieji telefonai nenaudoja aktyvios aušinimo sistemos, pavyzdžiui, ventiliatorių, ir yra paremti pasyviu aušinimu – tai reiškia, kad komponentų skleidžiama šiluma išsklaidoma per tokias funkcijas kaip šilumos radiatorius – tai komponentas, sugeriantis bet kokią susidariusią šilumą. Pavyzdžiui, „Samsung Galaxy S24“ naudoja „garų kamerą“, o „iPhone 15 Pro“ – didelį grafito šilumos skirstytuvą, kuris absorbuoja šilumą.
Kadangi išmanieji telefonai tampa vis galingesni ir gali atlikti tokias intensyvias užduotis kaip trimačiai vaizdo žaidimai, vaizdo įrašų redagavimas ir prisijungimas prie 5G tinklų, nors jų dizainas vis plonėja, juose vis dažniau aktyvuojasi šiluminis droseliavimas. Tai reiškia, kad centriniam procesoriui arba grafikos procesoriui pasiekus tam tikrą šiluminę ribą, apribojama jų galia. Šis procesas šiuolaikiniuose išmaniuosiuose telefonuose yra toks įprastas, jog net egzistuoja našumo testai, parodantys, kaip gerai veikia prietaisas, kai dėl perkaitimo būna apribota jo galia.
Tačiau XMC-2400 mikroschema yra „aktyvus“ sprendimas, funkcionuojantis kaip kompiuterių ventiliatorius, tačiau daug mažesniu mastu, be to, jį galima montuoti ant esamų išmaniojo telefono komponentų.
Šis įrenginys veikia skirtingai, priklausomai nuo to, ar ventiliacijos angos yra viršuje, ar šone. Lustas su angomis šonuose šaltą orą įsiurbia iš apačioje esančių aštuonių angų ir panaudoja jį karščiui, kurį surenka tokios pasyvios aušinimo sistemos kaip šilumos skirstytuvas, o tada išstumia šiltą orą pro šonines angas. Iš viršaus ventiliuojanti XMC-2400 mikroschema orą įtraukia per dangtelio plyšius ir pučia jį tiesiai ant šilumą generuojančių komponentų, kad juos atvėsintų.
Pasak „xMEMs“ atstovų, tai sumažina pagrindinių komponentų droseliavimą, numuša išmaniųjų telefonų paviršiaus temperatūrą ir pagerina programų veikimą.“Mūsų revoliucinis „µCooling“ aušintuvas ant lusto buvo sukurtas itin kritišku mobiliajai kompiuterijai metu“, – pareiškime teigė „xMEMS“ generalinis direktorius ir vienas iš įkūrėjų Josephas Jiangas. „Šilumos valdymas ultramobiliuosiuose įrenginiuose, kuriuose pradedamos diegti dar daugiau procesorių galios reikalaujančios dirbtinio intelekto programos, yra didžiulis iššūkis tiek gamintojams, tiek vartotojams. Iki XMC-2400 nebuvo jokio aktyvaus aušinimo sprendimo, nes įrenginiai yra tokie maži ir ploni“.
Be išmaniųjų telefonų, lustinė aušinimo sistema gali būti panaudota ir itin ploniems nešiojamiems kompiuteriams, virtualios realybės akiniams, SSD diskams ir belaidžiams įkrovikliams. Bendrovė savo XMC-2400 lusto pavyzdžius išmaniųjų telefonų gamintojams planuoja pateikti 2025 metų pradžioje. Išmaniuosiuose telefonuose šis įrenginys turėtų atsirasti iki 2026 metų.
Dėl ko kaista telefonai?
Pasak Eriko Platač, „Smart master“ vyr. elektronikos inžinieriaus, telefonai gali kaisti dėl daugelio priežasčių. „Su tuo dažnai susiduria žaidimų mėgėjai – kadangi telefonai galingi, tai ir žaidimai atitinkamai reikalauja daugiau resursų“, – aiškina jis. Pasak pašnekovo, „telefono kaitimo rekordininko rinkinys“: 4G + navigacijos (GPS) naudojimas + krovimas (mašininis, išorinė baterija). Dėl šių veiksnių telefonas užkaista tiek, kad jo neįmanoma laikyti rankose.
Kaip teigia Mindaugas Pečkys, „Tele2“ mobiliųjų įrenginių operacinių sistemų vyresnysis inžinierius, įrenginiai kaista dėl per didelio procesoriaus apkrovimo, kai paleidžiamos sudėtingos programos, ypač – žaidimai.
„Kartais tai nutinka ir kai fone įjungta daugybė programėlių. Telefono krovimasis taip pat gali prisidėti prie šilumos kaupimosi. Ypač, jei tuo metu telefonu aktyviau ir ilgiau naudojamasi. Be to, išmanusis gali tapti šiltesnis ir nuo greitesnio krovimo režimo“, – komentuoja M. Pečkys.
Anot jo, blogas aušinimas taip pat padidina telefono temperatūrą.
„Taip nutinka todėl, nes vidiniai komponentai neišskaido šilumos. Tai nutinka aktyviau naudojant mobilųjį karštoje aplinkoje ar paliekant tiesioginiuose saulės spinduliuose“, – teigia pašnekovas.