„Praeitų metų gruodį buvo pasirašytas DI paktas, pagal kurį ES užsimojo reguliuoti dirbtinio intelekto plėtrą. (...) Ir šiame pakte yra įvairiausių dalykų: žaliasis kursas, duomenų apsauga, kibernetinis chuliganizmas. Tai visi tie, kurie bandys kurti DI Europoje, bus tokia biurokratija apdėti, kad nebeturės to noro“, – „Žinių radijui“ sakė D. Arlauskas.
Jis pabrėžė, kad ES ekonomikos augimo tempai jau kuris laikas atsilieka nuo kitų pažangių pasaulio regionų, o per paskutinį dešimtmetį JAV ekonomika tapo smarkiai didesnė, nei visos Europos. Jo manymu, kad šis ekonominis atsilikimas nevyktų toliau, reikalingi tvirti ES politikų sprendimai, įskaitant ir DI srityje.
„Pagrindinis klausimas yra tai, kas tie nauji politikai, tiek Lietuvoje, tiek ES, kurie ne vien tik šnekės ir darys reikalingus sprendimus“, – teigė jis.
„Apskritai ES iškrito egzistencinė problema. Jeigu pažiūrėsime į pasaulio ekonomikų augimą nuo 1970 m., tai per tą laiką JAV ekonomika paaugo 4 kartus, Japonijos 2,5 kartus, o Europos tik 2 kartus. Ir dar, jeigu 2013 m. ES ekonomika sudarė 91 proc. JAV ekonomikos, nors ES turėjo daugiau gyventojų, tai dabar ji sudaro tik 65 proc. Ir šis augimo tempų atotrūkis didėja“, – aiškino jis.
2023 m. gruodį Europos Parlamento ir ES valstybių narių derybininkai susitarė dėl DI akto, kuriuo nuspręsta šios technologijos naudojimui ES taikyti griežtesnės taisyklės.
Europos Komisija šį įstatymą pasiūlė dar 2021 m. balandžio mėnesį. Pagal jį DI sistemos turi būti suskirstytos į skirtingas rizikos grupes, remiantis kuriomis nustatomos paslaugų teikėjų ir naudotojų pareigos. Pagal numatomus apribojimus, nors daugelis dirbtinio intelekto sistemų kelia minimalią riziką, šios programos vis tiek bus vertinamos.
Kuo didesnė galima taikomosios programos rizika, tuo aukštesni reikalavimai turėtų būti taikomi. Tikimasi, kad šios taisyklės bus kopijuojamos visame pasaulyje.