G. Hintonas, kuriam šiemet už darbą dirbtinio intelekto srityje buvo paskirta Nobelio fizikos premija, teigė, kad tokia tikimybė yra, nes šios technologijos pokyčių tempas yra daug spartesnis nei tikėtasi, praneša „The Guardian“.
BBC radijo laidoje „BBC Radio 4 Today“ paklaustas, ar pakeitė savo prognozę apie galimą dirbtinio intelekto apokalipsę ir tikimybę, kad ji įvyks, jis atsakė: „Tikrai ne, tokia tikimybė yra nuo 10 iki 20 proc.“
Londone gimęs G. Hintonas, Toronto universiteto profesorius emeritas, teigė, kad žmonės, palyginti su labai galingų dirbtinio intelekto sistemų intelektu, bus tarsi mažamečiai vaikai.
Praėjusiais metais G. Hintonas atsistatydino iš darbo „Google“, kad galėtų atviriau kalbėti apie riziką, kurią kelia nevaržomas dirbtinio intelekto kūrimas, ir išreiškė susirūpinimą, kad „blogi veikėjai“ pasinaudos šia technologija, kad pakenktų kitiems.
Pagrindinis dirbtinio intelekto saugumo kampanijos dalyvių rūpestis yra tas, kad kuriant dirbtinį bendrąjį intelektą arba sistemas, kurios yra protingesnės už žmones, ši technologija gali kelti egzistencinę grėsmę, nes išvengs žmogaus kontrolės.
Vis dėlto, kitas dirbtinio intelekto „krikštatėviu“ vadinamas mokslininkas Yannas LeCunas sumenkino dirbtinio intelekto neva keliamą egzistencinę grėsmę ir teigė, kad ši technologija „iš tikrųjų gali išgelbėti žmoniją nuo išnykimo“.
