Naujausi mirtingieji, pajutę dirbtinio intelekto sukelto pralaimėjimo kartėlį, yra trys dronų lenktynių ekspertai, kuriuos nugalėjo algoritmas, išmokęs skraidinti droną 3D lenktynių trasoje milžinišku greičiu ir nesudužti.
Ciuricho universiteto mokslininkų sukurtas dirbtinio intelekto robotas „Swift“ laimėjo 15 iš 25 lenktynių prieš pasaulio čempionus ir įveikė greičiausią ratą trasoje.
Greičiausiame rate dronai pasiekia 80 kilometrų per valandą greitį ir ištveria iki 5 g pagreitį, kurio pakanka, kad daugelis žmonių prarastų sąmonę.
„Tai pirmas kartas, kai dirbtinio intelekto valdomas robotas įveikė žmogų čempioną tikroje fizinėje sporto šakoje, sukurtoje žmonių ir žmonėms“, – sakė Elia Kaufmanas, tyrėjas, padėjęs kurti robotą.
Žurnale „Nature“ E. Kaufmannas ir jo kolegos aprašė „Swift“ ir trijų dronų lenktynių čempionų Thomaso Bitmattos, Marvino Schäpperio ir Alexo Vanoverio lenktynes.
Prieš varžybas pilotai turėjo savaitę laiko treniruotis trasoje, o dirbtinio intelekto robotas treniravosi imitacinėje aplinkoje, kurioje buvo virtuali trasos kopija.
Jis naudojo metodą, vadinamą giliuoju pastiprinimo mokymusi, kad surastų optimalias galimybes, kuriomis būtų galima greitai įveikti trasą.
Kadangi šis metodas pagrįstas bandymais ir klaidomis, treniruočių metu dronas sudužo šimtus kartų, bet kadangi tai buvo imitacija, tyrėjai galėjo tiesiog pradėti procesą iš naujo.
Lenktynių metu „Swift“ siuntė vaizdo įrašą iš dronų borto kameros į neuroninį tinklą, kuris aptinka lenktynių vartus. Ši informacija derinama su inercinio jutiklio rodmenimis, kad būtų galima įvertinti drono padėtį, orientaciją ir greitį. Tada šie įverčiai perduodami antrajam neuroniniam tinklui, kuris nustato, kokias komandas siųsti dronui.
Lenktynių analizė parodė, kad „Swift“ buvo greitesnis lenktynių pradžioje ir įveikdavo sunkesnius posūkius nei pilotai žmonės. Greičiausią ratą jis įveikė per 17,47 sekundės, t. y. puse sekundės greičiau nei greičiausias pilotas žmogus.
Vis dėlto, dirbtinio intelekto robotas nebuvo nenugalimas. Jis pralaimėjo 40 proc. lenktynių su žmonėmis ir kelis kartus patyrė avariją. Panašu, kad dronas jautriai reagavo į aplinkos pokyčius, pavyzdžiui, ryškų apšvietimą.
Lenktynės pasaulio čempionams paliko dviprasmiškus jausmus.
„Tai pradžia kažko, kas gali pakeisti visą pasaulį. Kita vertus, esu lenktynininkas, nenoriu, kad kas nors būtų greitesnis už mane“, – sakė T. Bitmatta.
Kitas lenktynininkas M. Schäpperis pažymėjo, kad „visiškai kitoks jausmas lenktyniauti su robotu, kai žinai, kad jis nepavargsta“.
Tiesa, svarbiausia pažanga yra ta, kad šis robotas gali įveikti realaus pasaulio iššūkius, tokius kaip aerodinaminė turbulencija ir apšvietimo pokyčiai, kurie gali suklaidinti sistemas, bandančias laikytis iš anksto apskaičiuotos trajektorijos.
E. Kaufmanas sakė, kad tas pats metodas galėtų padėti dronams ieškoti žmonių degančiuose pastatuose arba tikrinti didelius statinius, pavyzdžiui, laivus.