Tai – miesto planavimo idėja, kur visi pagrindiniai poreikiai ir paslaugos pasiekiami per 15 minučių, o tai pagerina visuomenės sveikatą ir sumažina transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį, rašo „Science Alert“.
Dirbtinis intelektas galėtų padėti miestų planuotojams greičiau įgyvendinti šią viziją – naujame Kinijos Tsinghua universiteto mokslininkų tyrime parodyta, kaip mašinų mokymasis gali sukurti efektyvesnius erdvinius miestų planus nei žmonės, ir per trumpesnį laiką.
Automatikos mokslininkas Yu Zhengas ir jo kolegos norėjo rasti naujų sprendimų, kaip patobulinti mūsų miestus, kurie įprastai yra betoniniai ir greitai tampa perpildyti.
Jie sukūrė dirbtinio intelekto sistemą, kuri sprendžia nuobodžiausias, skaičiavimo požiūriu sudėtingas miestų planavimo užduotis, ir nustatė, kad ji sudaro miestų planus, kurie maždaug 50 proc. pranoksta žmonių sukurtus planus pagal tris rodiklius: prieigą prie paslaugų ir žaliųjų erdvių bei eismo intensyvumą.
Pradėję nuo mažų projektų, Y. Zhengas ir jo kolegos pavedė savo modeliui suprojektuoti vos kelių kvadratinių kilometrų dydžio (maždaug 3×3 kvartalų) miesto teritorijas.
Po dviejų dienų mokymų, naudodama kelis neuroninius tinklus, dirbtinio intelekto sistema ieškojo idealaus kelių išdėstymo ir žemės naudojimo, kad atitiktų 15 minučių miesto koncepciją ir vietos planavimo politiką bei poreikius.
Nors Y. Zhengo ir jo kolegų dirbtinio intelekto modelis turi tam tikrų savybių, leidžiančių išplėsti jo naudojimą planuojant didesnes miesto teritorijas, suprojektuoti visą miestą būtų be galo sudėtinga.
Mokslininkai apskaičiavo, kad rengiant rajono, kurį sudaro 4×4 kvartalai, projektą reikia priimti dvigubai daugiau planavimo sprendimų nei rengiant 3×3 kvartalus.
Tačiau automatizavus net kelis planavimo proceso etapus, būtų galima sutaupyti labai daug laiko: dirbtinio intelekto modelis per kelias sekundes apskaičiavo tam tikras užduotis, kurioms atlikti žmonėms projektuotojams prireikdavo nuo 50 iki 100 minučių.
Automatizavus daugiausiai laiko reikalaujančias miestų planavimo užduotis, miestų planuotojai galėtų susitelkti į sudėtingesnes ar žmogui svarbesnes užduotis, pavyzdžiui, visuomenės įtraukimą ir estetiką, teigia tyrėjai.
Y. Zhengas ir jo kolegos įsivaizduoja, kad jų dirbtinio intelekto sistema ne pakeis žmones, o dirbs kaip miestų planuotojų „padėjėja“, kurs koncepcinius projektus, kuriuos optimizuotų algoritmai, o žmonės ekspertai juos peržiūrės, pakoreguos ir įvertins, remdamiesi bendruomenės atsiliepimais.
Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslininkas Paolo Santi rašo, kad miestų planavimas – tai „ne tik erdvės paskirstymas pastatams, parkams ir funkcijoms, bet ir vietos, kurioje miesto bendruomenės gyvens, dirbs, sąveikaus ir, tikėkimės, klestės labai ilgai, projektavimas“.
Lygindami savo žmogaus ir dirbtinio intelekto darbo eigą su vien tik žmogaus sukurtais projektais, Y. Zhengas su kolegomis nustatė, kad bendradarbiavimo procesas gali padidinti pagrindinių paslaugų ir parkų prieinamumą atitinkamai 12 ir 5 proc.
Tyrėjai taip pat apklausė 100 miestų projektuotojų, kurie nežinojo, ar planus, iš kurių jiems buvo siūloma rinktis, sukūrė žmonės projektuotojai, ar dirbtinis intelektas.
Už kai kuriuos teritorijų planus dirbtinis intelektas gavo gerokai daugiau balsų, tačiau dėl kitų planų apklausos dalyviai neturėjo aiškios pirmenybės.
Tikrasis išbandymas, žinoma, būtų pagal šiuos planus sukurtos bendruomenės, vertinant pagal triukšmo, karščio ir taršos sumažėjimą bei visuomenės sveikatos pagerėjimą, kurį žada užtikrinti geresnis miestų planavimas.