Bendrovė jau kelerius metus skiria dėmesį šiai sričiai ir 2019 m. pasiekė panašų etapą, kai pristatė savo kvantinį kompiuterį „Sycamore“, kuriame veikia 53 kubitai, rašo interestingengineering.com.
Kubitas yra kvantinio bito, mažiausio duomenų vieneto kvantiniame kompiuteryje, trumpinys. Kitaip nei dvejetainio kompiuterio bitai, kurie gali būti arba „0“, arba „1“, kubitas vienu metu gali būti ir 0, ir 1, todėl sudėtingi skaičiavimai gali būti atliekami stulbinančiu greičiu.
Noras pralenkti greičiausią superkompiuterį
Laikui bėgant kvantinius kompiuterius kuriantys mokslininkai siekė pralenkti šiuolaikinius superkompiuterius.
Šį pasiekimą pavyko įgyvendinti ne kartą. Toliau didėjant kvantinių kompiuterių kubitų skaičiui, jie ne kartą pralenkė superkompiuterius.
Prieš ketverius metus 53 kubitų „Sycamore“ tik sekunde aplenkė greičiausią šiuolaikinį superkompiuterį „Frontier“. Remiantis tyrėjų skaičiavimais, manoma, kad „Frontier“ atlikti skaičiavimus prireiktų maždaug 6,18 sekundės.
Nuo to laiko tyrėjai „Sycamore“ papildė 17 kubitų. Tačiau prognozuojama, kad dėl eksponentinio skaičiavimo pajėgumų augimo „Frontier“ prireiktų 47 metų tokio dydžio skaičiavimams atlikti.
Tyrėjų komanda taikė lyginamąjį metodą, vadinamą atsitiktinių grandinių atranka, kuriuo duomenys išgaunami iš atsitiktinai sugeneruotų kvantinių procesų. Šis metodas padeda sumažinti galimus triukšmo trukdžius atliekant skaičiavimus.
Kam naudojami šie skaičiavimai?
Ekspertai laikraščiui „The Telegraph“ sakė, kad žmonija jau gerokai peržengė ribą, kai gali pretenduoti į kvantinį pranašumą – tai rodo, kad kvantiniai kompiuteriai gerokai pralenkė superkompiuterius.
Kvantiniai kompiuteriai gali padėti spręsti tokius iššūkius kaip klimato kaita, atrasti nepagydomų ligų gydymo būdus ir kt. Tačiau be akademinių tyrimų, skirtų sudėtingiems matematiniams uždaviniams spręsti ar tam tikriems lyginamiesiems rodikliams pasiekti, kvantiniai kompiuteriai padarė nedidelę pažangą sprendžiant realaus gyvenimo problemas.
Kol kas tai tebėra tolima svajonė. Net mokslininkams didinant kubitų skaičių kvantinėse sistemose, jie vis dar nesugalvojo būdų, kaip kovoti su „kvantiniu triukšmu“ arba kaip eksploatuoti kompiuterius nereikalaujant itin žemos temperatūros.
Kaip praėjusį mėnesį užsiminė „Microsoft“, mes vis dar esame ankstyvojoje kvantinių kompiuterių stadijoje ir galbūt tik žengėme pirmuosius žingsnius šia kryptimi. Kad kvantiniai kompiuteriai turėtų didelę įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui, būtina sukurti kvantinį superkompiuterį, galintį pasiekti milžinišką veikimo greitį, siekiantį milijoną kvantinių operacijų per sekundę, kartu išlaikant mažą klaidų skaičių.
Dabartinius kvantinius kompiuterius galima laikyti ankstyvuoju tokio masto etapu, ir dar laukia nemažas kelias, kol jie duos reikšmingų praktinių rezultatų. Iki tol šie atsitiktiniai superkompiuterių triumfai yra viskas, ką galime pademonstruoti.
