Įkvėpė karantinas
Linas baigė Teisės magistrantūros studijas Vilniaus universitete.
„Visada buvau linkęs į humanitarinius mokslus, tačiau savęs konkrečioje srityje nebuvau atradęs. Dėl to teisės mokslai atrodė kaip universalus pasirinkimas, nes žinias galėsiu pritaikyti įvairiuose susijusiuose darbuose. Studijų metu praktikavausi keliose įstaigose ir įmonėse, o po mokslų įsidarbinau Vilniaus miesto savivaldybėje Teisės grupėje – čia pradirbau apie 3 metus“, – dalijasi pašnekovas.
Tiesa, dar bestudijuojant jis pajuto, jog nejaučia vidinio noro tobulėti ar keltis didesnių tikslų teisės srityje, tačiau buvo užsibrėžęs tikslą baigti mokslus.
„Įsidarbinus ir praėjus kuriam laikui, mintys pradėjo krypti į ateitį, kur save matau ir pan. Su teisininko darbu viskas buvo gerai – jis buvo pakankamai įdomus ir turėjo savų iššūkių, bet vis dažniau pradėdavau galvoti, ar tikrai esu savo rogėse. Pokyčiams įkvėpė susidomėjimas programavimu. Pandemijos metu laisvalaikio veiklos buvo ribotos, todėl sugalvojau pasidomėti programavimu, nes truputį tuo užsiimdavau paauglystėje ir visada lydėjo noras pažiūrėti, kaip ten viskas veikia. Pasidomėjęs internete, pradėjau nuo Helsinkio universiteto paruošto nemokamo Java pradmenų kurso.
Taip vedamas smalsumo, esant norui ir laikui, vis prisėsdavau pasižaisti, tačiau vis numesdavau ilgesniam laikotarpiui, nes kažkas gal pasirodydavo iš pirmo žvilgsnio per sunku, bet po to vis sugrįždavau. Taip, praėjus maždaug metams, kažkuriuo bandymu užsikabinau ilgesniam laikui ir nusprendžiau užbaigti minėtą kursą. Jį užbaigus, įgavau daugiau pasitikėjimo savimi ir su laiku pradėjo kirbėti noras/svajonė, jog būtų smagu save išsimėginti IT srityje. Bėgant laikui ir šokinėjant tarp norų bei realybės, atsitiktinio pokalbio su draugu metu jis man pasiūlė pasigilinti į Front-End praktiką, pasimokyti HTML, CSS, Javascript. Susiradau nemokamą „The Odin Project“ kursą ir pradėjau laisvu metu mokytis“, – apie procesą pasakoja vaikinas.
Įsitikinti, ar tai nėra momentinė užgaida
Lino persikvalifikavimo kelyje viskas vyko labai palaipsniui – iš pradžių savo pasvarstymais ir padvejojimais jis dalijosi su žmona, kažkada jie pasiekė ir draugus, gimines.
„Žmona palaikė nuo pat pirmo užsiminimo apie persikvalifikavimą, tai manau, kad šitai daug padėjo nepamesti šios minties. Tada viskas vis rimtėjo, jaučiaus tvirčiau, todėl kai nusprendžiau imtis veiksmų ir iš teisės peršokti į programavimą, manau, niekam nebuvo didelės nuostabos, nes jau prieš tai buvo supažindinti su šia idėja“, – teigia IT specialistas.
Visgi jis pabrėžia, kad labai svarbu ir pačiam buvo įsitikinti, jog tai nėra momentinė užgaida.
„Viskas vyko mokymosi metu ir po to sekęs savęs įsiklausymas ir stebėjimas kaip aš jaučiuosi. Pamačius, kad noras domėtis ir stengtis nedingsta, o tik stiprėja, prasidėjo plano kūrimas kaip būtų galima išeiti iš darbo, kibti į mokslus ir galiausiai persikvalifikuoti. Iš pradžių paprašiau draugo programuotojo, ar galėtų būti mano mentoriumi ir prižiūrėtų, kol mokysiuos. Taip pat prasidėjo akademijų paieškos. Visgi prieš tai buvau labai aiškiai susiplanavęs savo santaupas, apsvarstęs geriausius ir blogiausius persikvalifikavimo scenarijus. Galiausiai, kai viskas buvo apskaičiuota ir priimti vidiniai sprendimai, išėjau iš darbo savivaldybėje ir kibau į mokslus. Taip atsidūriau nemokamoje „Sourcery Academy“, kur galutinai tapo aišku, kad IT – tai mano kelias“, – vardija pašnekovas.
Kelionė truko 3 metus
Nuo pat pirmo pamėginimo programuoti iki įsidarbinimo Linui užtruko apie 3 metus.
„Žinoma, nuo tvirto apsisprendimo mėginti persikvalifikuoti iki įsidarbinimo dabartinėje įmonėje, kelias truko kiek daugiau nei metai. Gal viskas ir būtų įvykę greičiau, bet sunkiausia dalis buvo visi apmąstymai, kurie sekė iki sprendimo išeiti iš darbo ir imtis veiksmų. Kadangi šitas sprendimas veikė ne tik mane, bet ir mano šeimą, tai nesinorėjo tapti našta, todėl skrupulingai tam ruošiausi. O išėjus iš darbo ir pradėjus intensyviai mokytis, pajutau palengvėjimą – tai buvo ženklas, kad sprendimas yra teisingas“, – atvirauja jis.
IT specialisto teigimu, jis atrado save ir sritį, kur jaučia norą tobulėti, domėtis ir kažko siekti.
„Esu jaunesnysis Front-End inžinierius. Diena daugiausiai susideda iš užduočių atlikimo programuojant, dalyvavimo susitikimuose su komandos nariais. Šiuo metu darbuojuosi ties vidinės sistemos kūrimu vienai įmonei, kuri teikia paslaugas medicinos ir teisės srityje. Turiu vidinį norą judėti pirmyn, esu motyvuotas ir žinau, kad daugelis dalykų priklauso nuo mano įdėto darbo, tad tikiu karjeros perspektyva – viskas savo laiku. Juk kažkada turėjau nusistatymą, kad esu gabus tik humanitariniams mokslams – paneigiau tai ir toliau tai darau kiekvieną dieną“, – apibendrina pašnekovas.
