„Worldmertrics.org“ šių metų liepos mėn. ataskaitoje apie kompiuterių kamerų pardavimų rinką, prognozuojama, kad iki metų galo jos vertė pasaulinėje rinkoje sieks 6,93 milijardus JAV dolerių.
„Kamerų pramonė sparčiai augo pandemijos metu, kai padidėjo poreikis dirbti iš namų ir naudotis nuotolinių skambučių platformomis. Įrenginiai su kameromis tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi, dažnai naudojami net intymiose namų erdvėse. Dėl to įsilaužėliai gali potencialiai mus pasiekti kompromituojančiose situacijose. Todėl būtina imtis priemonių apsaugai nuo tokių grėsmių“, – teigia „Tele2“ produkto vadovas Donatas Drakickas.
Taigi, kas padės atpažinti pažeistą įrenginį ir pataria, ką daryti, kad apsaugotumėte savo privatumą nuo programišių.
Kas išduoda įsilaužėlius?
„Kameros švieselė, kuri dega, kai nenaudojate vaizdo skambučių programų, gali būti pirmasis ženklas, kad jūsų įrenginyje savivaliauja kažkas kitas. Šviečiantis kameros indikatorius, kai nesate vaizdo skambutyje, gali reikšti, kad kažkas nuotoliniu būdu kontroliuoja jūsų kamerą, galimai stebi arba netgi įrašo vaizdą be jūsų žinios“, – sako kibernetinio saugumo ekspertas.
Uždarykite visas programas ir aktyvuokite savo kompiuterio kamerą. Jei gausite klaidos pranešimą, kad kamera jau naudojama, tai gali reikšti, kad jūsų kamera yra užimta svetimos programos ir galimai yra nulaužta.
Patarimai, kaip apsaugoti savo kamerą
Patikrinkite programėlių leidimus. Pirmas žingsnis, kurį turėtumėte atlikti – tai patikrinti, kurios programos turi prieigą prie jūsų įrenginio kameros. Atkreipkite dėmesį į jums mažai žinomas ar naujai įdiegtas programėles.
Taip pat patikrinkite, ar nėra tuo metu veikiančių programų, kurios galėtų naudoti kamerą. Jei naudojate „Windows“ operacinę sistemą, atidarykite užduočių tvarkytuvę (angl. „Task Manager“), o jei esate „iOS“ vartotojai – veiklos stebėtojo įrankį (angl. „Activity Monitor“). Peržiūrėkite aktyvių programų sąrašą savo kompiuteryje realiuoju laiku. Jei pastebite, kad kokia nors programa naudoja kamerą, uždarykite arba ištrinkite ją.
Rekomenduojama pašalinti prieigą toms programoms, kuriomis nepasitikite arba kurioms kameros naudojimas nėra būtinas. Taip pat galima įtartinas programėles ištrinti po vieną ir žiūrėti, kuri buvo toji, privertusi kameros indikatorių šviesti.
Atnaujinkite operacinę sistemą, kai tik pasirodo naujinimai. Reguliarūs programinės įrangos atnaujinimai nėra vaistas nuo visų ligų, bet dažnai pataiso pažeidžiamumus, padėdami apsaugoti jūsų įrenginį ir neleisdami piktadariams pasiekti jūsų kameros.
Naudokite virtualų privatų tinklą (VPN). Jūsų nešiojamasis kompiuteris, išmanusis telefonas ar planšetė turi didesnę tikimybę užsikrėsti kenkėjiškomis programomis, jei dažnai naudojatės viešuoju „Wi-Fi“ ryšiu. Todėl patariame naudoti VPN, kad išvengtumėte galimo įsilaužimo į savo kamerą, ypač jei nenaudojate namų tinklo naršymui.
Atidžiau stebėkite savo įrenginio veikimą. Atkreipkite dėmesį, ar nepastebite, kad įrenginys veikia lėčiau nei įprastai. Taip pat, įvertinkite, ar internetas atrodo vis dar toks pat greitais. Telefono ar kompiuterio lėtumas gali rodyti, kad kažkas bando nuotoliniu būdu stebėti jūsų veiklą arba įsilaužti į jūsų įrenginį. Jei pastebite tokių požymių, svarbu atlikti išsamesnį įrenginio patikrinimą ir, jei reikia, kreiptis į IT specialistus, kurie padės užtikrinti jūsų įrenginio saugumą ir apsaugoti jūsų privatumą.
Donatas Drakickas taip pat rekomenduoja apsvarstyti ir papildomus saugumo įrankius. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegtą interneto apsaugą. Ji automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Šią paslaugą galima užsisakyti operatoriaus savitarnos svetainėje.
Šnipinėja net darbdaviai
Toliau netyla diskusijos dėl nuotolinio darbo modelio – dalis darbuotojų nori ir toliau dažnai dirbti iš namų, o darbdaviai tikisi, kad visi grįš į biurus. Pasirodo, kad dalis įmonių naudoja stebėjimo programinę įrangą, kad stebėtų savo darbuotojus ne tik biuruose, bet ir namuose.
Jei kada nors manėte, kad darbdavys jus stebi, galite būti teisus, rašo „Business Insider“.
Kai kurios įmonės, norėdamos stebėti savo darbuotojus, naudoja darbo vietos stebėjimo priemones, kad matuotų darbuotojų produktyvumą arba stebėtų jų atvykimą į biurą.
Biuro kortelės perbraukimas
Daugelis darbuotojų, norėdami patekti į biurą arba iš jo išeiti, perbraukia korteles, ir šie duomenys tapo „aukso kasykla“ įmonėms, norinčioms stebėti savo darbuotojų lankomumą.
Kompanija „Amazon“, vis labiau skatindama darbuotojus grįžti dirbti į biurus, pradėjo sekti ir dalytis atskirų biurų lankomumo įrašais, anksčiau pranešė „Business Insider“ žurnalistas Eugene’as Kimas.
Darbuotojai vidinėje žmogiškųjų išteklių valdymo sistemoje gali matyti savo „kortelės ataskaitą“, kurioje nurodomas dienų, kuriomis jie buvo atėję į darbą skaičius. Ataskaitoje rodomi pastarųjų aštuonių savaičių rezultatai.
Taip keičiama senoji politika, pagal kurią buvo stebimi tik anoniminiai, apibendrinti biurų lankomumo duomenys, kuriais, pasak „Amazon“ atstovų, buvo dalijamasi su vadovais, dažniausiai saugumo ir erdvės planavimo tikslais.
„Šis įrankis suteikia vadovams galimybę matyti, kokiomis dienomis ir kaip dažnai darbuotojai atvyksta į biurus“, – sakė „Amazon“ atstovas spaudai Robas Munozas.
JAV bankas „Goldman Sachs“ taip pat naudoja darbuotojų identifikavimo kodus, kad galėtų stebėti, kas eina į biurą, ir galiausiai padėtų kovoti su darbuotojais, kurie nepakankamai dažnai dirba biure, praėjusiais metais pranešė „Insider“.
Tą patį daro ir bankas „JPMorgan“. Prietaisų skydelyje „pateikiama procentinė darbuotojų buvimo biure dienų dalis iš visų galimų dienų“, – rašoma įmonės pateiktame aprašyme.
Daugiau skaitykite čia: Kaip darbdaviai šnipinėja savo darbuotojus – mato bene viską, ką veikiate savo darbiniame kompiuteryje