„McKinsey“ duomenimis, 2021 m. Kinija parengė apie trečdalį visų dirbtinio intelekto žurnalų straipsnių ir citatų visame pasaulyje, o Stanfordo universiteto dirbtinio intelekto indeksas įtraukė ją į tris pirmaujančias šalis pagal pasaulinį dirbtinio intelekto gyvybingumą.
Žinoma, didžioji šių pastangų dalis skirta dominuoti sparčiai besiplečiančioje tarptautinėje dirbtinio intelekto produktų ir priemonių rinkoje. Tačiau šalis taip pat vykdo savo vidaus projektus.
Dirbtinio intelekto bandomosios zonos
2019 m. Kinijos mokslo ir technologijų ministerija įsteigė keletą bandomųjų dirbtinio intelekto zonų Pekine, Šanchajuje, Hangdžou, Hefei, Šendžene, Tiandzine ir Deqing apskrityje.
Pavyzdžiui, Šendžene planuojama naudoti dirbtinį intelektą visose viešosiose tarnybose ir miesto valdžios institucijose, o taikomosios programos apima viską – nuo gatvių šlavimo robotų iki vaizdų atpažinimo ir vaizdo analizės – pagal planą jos bus naudojamos gaisrų kontrolei ir statybų saugumui užtikrinti.
Tuo pat metu šalyje šiuo metu intensyviai kuriami dideli kalbų modeliai (LLM) – per pastaruosius trejus metus jų pradėta kurti beveik 80, teigiama valstybinių mokslinių tyrimų institutų ataskaitoje.
Tačiau tai Kinijai kelia tam tikrų keblumų, susijusių su valstybės kontrole. Vyriausybė neseniai pasiūlė jų naudojimo apribojimus, uždrausdama generatyvinį dirbtinį intelektą, kuris „griauna vyriausybės galią ir valdžią arba kelia abejonių dėl nacionalinės vienybės“.
Šis šiurpinantis Kinijos noras kontroliuoti savo piliečius pasireiškia ir kai kuriuose kituose šalies dirbtinio intelekto projektuose.
Pagrindinė Kinijos stebėjimo programa „Sharp Eyes“ pradėta įgyvendinti 2016 m., kuria buvo siekiama iki 2020 m. 100 proc. aprėpti šalies viešąsias erdves. Neaišku, ar šis tikslas buvo pasiektas, tačiau manoma, kad šalyje jau veikia daugiau kaip 500 mln. stebėjimo kamerų.
Veidai ir akių rainelės skenuojami bankuose ir prekybos centruose, taip pat plačiai paplitusiuose asmens tapatybės patikrinimo punktuose ir lyginami su biometrinių duomenų baze, į kurią taip pat įtraukiami pirštų atspaudai, kraujo mėginiai, balsas ir DNR.
Dirbtinis intelektas ir veido atpažinimas ypač naudojami etninių uigūrų populiacijai stebėti, o vienoje patento paraiškoje aprašoma sistema, kurioje šios technologijos naudojamos siekiant nustatyti, ar asmuo yra uigūras, ar ne.
Vienas programinės įrangos inžinierius prieš dvejus metus BBC pasakojo, kad Kinija bando emocijų atpažinimo dirbtinį intelektą, skirtą melo detektoriaus testams patobulinti. Jo teigimu, sistema galėtų nustatyti ir analizuoti mažus veido išraiškos ir odos porų pokyčius, kad būtų galima nustatyti asmens emocijas.
O dabar jau ištrintame įraše socialinės žiniasklaidos platformoje „Weibo“ tyrėjai teigė, kad sistema galėtų būti naudojama analizuojant, ar žmonės tinkamai reaguoja į politinį švietimą.
Pasak jų, ji galėtų „nustatyti ideologinio ir politinio švietimo atpažinimo bei įsisavinimo lygį, kad būtų galima geriau suprasti jo veiksmingumą“ ir „dar labiau įtvirtinti žmonių pasiryžimą būti dėkingiems partijai, jos klausytis ir ja sekti“.
Tačiau Kinija taip pat siekia panaudoti dirbtinį intelektą veiklai už savo šalies ribų – apie tai šių metų pradžioje Pasaulio ekonomikos forumo ekspertų grupei įspėjo FTB direktorius Christopheris Wray.
„Kinijos vyriausybė turi didesnę įsilaužimo programą nei bet kuri kita pasaulio valstybė, – sakė jis.
„Ir jų dirbtinio intelekto programa nėra ribojama teisinės valstybės principais, ji sukurta remiantis didžiuliais intelektinės nuosavybės ir neskelbtinų duomenų klodais, kuriuos jie pavogė per daugelį metų ir kurie, jei nebus patikrinti, bus naudojami tai pačiai įsilaužimo programai plėtoti.“
Taip pat nustatyta, kad Kinija naudoja dirbtinį intelektinį intelektą dezinformacijos tikslais, o netikros paskyros internete skleidžia Kinijai palankius naratyvus. Šių metų pradžioje iš tiesų buvo nustatyta, kad ji naudojo giliai suklastotus „naujienų vedėjus“, jog reklamuotų Kiniją ir menkintų JAV.
Dirbtinio intelekto panaudojimas kare
Tačiau bene didžiausią nerimą iš visų Kinijos dirbtinio intelekto programų kelia tai, kad, kaip manoma, ji investuoja į karines programas.
Natūralu, kad informacijos yra nedaug, tačiau „Brookings“ instituto analitinis centras neseniai ištyrė Liaudies išlaisvinimo armiją (angl. People's Liberation Army (PLA) Strategic Support Force (SSF)) ir priėjo prie išvados, kad Kinija ketina taikyti dirbtinį intelektą savo karinėse misijose, kad bandytų įveikti JAV pranašumą Indokinijos ir Ramiojo vandenyno regione.
Manoma, kad ji naudoja dirbtinį intelektą informacijai iš šaltinių, įskaitant bepilotes sistemas, palydovus ir povandeninius jutiklius, supančius Kiniją, apdoroti stebėjimo ir karinio planavimo tikslais.
Šalis taip pat skiria pinigų išmaniosioms ir autonominėms karinėms transporto priemonėms, įskaitant „išmaniąsias savarankiškai skraidančias mašinas“ ir bepiločių orlaivių pulkus. Tokios transporto priemonės gali būti naudojamos žvalgybai, stebėjimui ir trukdymui.
Pasak Saugumo ir naujų technologijų centro, Kinijos ekspertai mano, kad dirbtinis intelektas pagerins karinių taikinių aptikimą, nukreipimą ir smūgius į juos.
Apskritai atrodo, kad Kinija dirbtinį intelektą naudoja priešinga kryptimi nei didžioji pasaulio dalis, kur diskutuojama apie tai, kaip apriboti saugumo ir privatumo pažeidimus, o ne atvirkščiai.
JAV šiuo metu tikisi apriboti Kinijos dirbtinio intelekto pajėgumus ribodama lustų eksportą. Ar tai pavyks, dar neaišku.
Straipsnis parengtas pagal kibernetinio saugumo portalo „Cybernews“ publikaciją. Ją galite skaityti ČIA.