Vytautas Paulauskas, IT įmonės „Cognizant“ Kauno inžinerinio padalinio vadovas, pabrėžia, kad persikvalifikavimas – ne tik jaunų, savęs ieškančių, žmonių kelias, jį vis daugiau pasirenka ir vyresni, jau kitose sferose patirties įgiję žmonės.

Prireikia įvairių įgūdžių

Siekiant karjeros IT sektoriuje visų pirma svarbiausia yra labai svarbus analitinis ir loginis mąstymas.

„Nereikia išsigąsti – programuoti išmokti galima ir vyresniame amžiuje – svarbiausia yra turėti motyvaciją ir skirti tam laiko. Techninių žinių galima išmokti – jų nebūtina turėti profesijos keitimo pradžioje, tačiau nusistatymą pakeisti yra ženkliai sunkiau. Kaip ir kiekvienoje srityje, IT pasaulis padės atrasti patogiausią vietą, pagal kiekvieno stipriausias savybes. Tačiau svarbu priimti faktą, kad ši sritis tikrai netiks tiems, kas neturės kantrybės ieškoti būdų, kaip sukurti geriausią sprendimą. Norint tai pasiekti bus reikalingas glaudus bendradarbiavimas komandoje, individualus ir nuolatinis mokymasis, kūrybiškumas. Neišskiriant konkrečios rolės ar profilio, IT sritis yra tiems, kas mėgsta spręsti problemas drauge su komanda, nuolat mokinantis tiek savarankiškai, tiek vieniems iš kitų. Dinamiškumas mokymosi procese, savarankiškumas ir kūrybiškumas, dirbant prie problemų sprendimo, yra būtini įgūdžiai norint įsitvirtinti šiame sektoriuje. Šiuos įgūdžius, žmonės, kurie jau patirties įgavę kitose srityse, yra sukaupę ir dėl to jiems persikvalifikuoti kartais pavyksta net ir greičiau – per 9 mėnesius“, – teigia V. Paulauskas.

Šiuo metu persikvalifikuojant IT sektoriuje populiariausiomis vis dar išlieka fullstack, front-end programuotojų, testuotojo, duomenų analitiko, infrastruktūros inžinieriaus specializacijos.

Kodėl jos sulaukia didelio susidomėjimo, nulemia paklausa rinkoje. Šių sričių specialistų, pasak vadovo, reikia įvairiuose verslo sektoriuose, dėl to tai suteikia galimybę darbuotojams atrasti sau tinkamiausią organizaciją ir palaipsniui kopti karjeros laiptais.

Kitas svarbus dalykas – darbo lankstumas. Įgijus daugiau patirties, kuomet specialistas nebėra pradedantysis ir jam nebereikia nuolatinių kolegų konsultacijų, atsiranda galimybė dirbti lanksčiau – tiek kelių valandų ar pusdienių savaitės bėgyje, tiek ir galimybė dirbti nuotoliu.

Juk darbas IT, anot V. Paulausko, skirtingai nei, pavyzdžiui, darbas klientų aptarnavimo sferoje ar gamyboje, nereikalauja būti darbo vietoje nuolatos tuo pačiu metu, dalį savo užduočių galite atlikti ir iš kitur, svarbu tik turėti kompiuterį ir kitas reikiamas ryšio priemones.

Pasiruošti iš anksto

„Įmonėje turime ne vieną pavyzdį, kai darbuotojai į IT kelią pasuka iš visai kitokių profesinių kelių vyresniame amžiuje. Vadyba, logistika, medicina – žmonės nebijo kardinaliai pasikeisti ir pradėti karjerą iš naujo. Vis dėlto, ką girdime, sėkmingą ir emociškai stabilų persikvalifikavimą nulemia keli faktoriai“, – teigia jis.

V. Paulauskas išskiria, jog pirmiausiai kolegos pabrėžia, kad svarbu pasiruošti finansinę pagalvę, nes nežinia, kiek persikvalifikavimo kelias užtruks – tai itin individualu.

Dar vienas itin svarbus faktorius – aplinkos palaikymas. Karjeros pokyčio pradiniame kelio taške dažnai tenka susidurti su draugų ar šeimos narių įvairiais komentarais ir garsiai išsakytomis abejonėmis. Jos pristabdo ir taip kartais sudėtingą pokyčio kelionę – o pradžia visada būna sunkiausia. Vėliau, įgijus pagreitį, pokyčiai įvyksta net nepastebėjus. Tokiose situacijose dažnai reikia psichologiškai paruošti ne tik save, bet ir savo artimuosius, kurie daro įtaką emocinei būsenai.

Tam pritaria ir Titas Partikas, kuris iš barmeno į programuotoją persikvalifikavo per aštuonis mėnesius. Tiesa, jam padėjo ne tik aplinkos, bet ir tuometinio darbdavio palaikymas.

„Dirbau bare ir man buvo sudarytas palankus darbo grafikas – jis užsidarydavo 3 nakties, o kitą dieną atsidarydavo vakare. Todėl grįžęs po darbo eidavau miegoti, ir kas rytą keldavausi 8 ryto ir mokydavausi iki 16 valandos. Smalsumas ir adrenalinas neleido pavargti. O baro vadovai palaikė ir rėmė – net nupirko kompiuterį, reikalingą mano studijoms“, – dalijasi dabar jau vyresnysis programinės įrangos inžinierius.

Visgi svarbu nepamiršti, kad net ir susidėliojus visus žingsnius, paraleliai ir darbo rinka diktuoja savo sąlygas.

„Pavyzdžiui, nusprendus keisti profesiją ir numačius visas įsidarbinimo galimybes, gali nutikti taip, kad poreikis būtent pasirinktos srities jaunesniųjų specialistų, metų pabaigoje sumažės. Dėl to reikia nusiteikti, kad šis kelias gali būti ne toks nuspėjamas ir ne taip lengvai suplanuojamas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, – jis.

Įkvėpė motinystė

Vis dar pasitaiko baimių, kai brandaus amžiaus žmonės mano, jog nuėjus į IT įmonę juos sups vien tik jauni kolegos, su kuriais bus sudėtinga rasti bendrą kalbą ar pritapti.

Tokios nuomonės buvo ir Elona Malakauskienė, jaunesnioji testuotoja. Moteris buvo sukaupusi daug darbinės patirties, tačiau būtent motinystės metu išdrįso ją įprasminti IT sektoriuje – pradėjus darbuotis šioje srityje jai buvo 38-eri.

„Esu dirbusi ir administratore, ir vadovaujantį darbą, bet kažko trūkdavo – vis norėdavau prikišti nagus prie techninių dalykų. Išbandžiau keletą mokymų, kol atradau testavimo sritį, kurioje galėjau sujungti savo turimas vadybines žinias ir polinkį į IT. Buvo įdomu ir lengva pasinerti į paieškas, nes turėjau atsarginį variantą – grįžti į darbą, kurį dirbau prieš motinystę – tai suteikė psichologinio saugumo. Visgi jaučiau nerimą dėl kito dalyko – buvau susikūrusi stereotipą, kad šiame sektoriuje dirba vien jauni žmonės. Bet atėjusi pamačiau, kad dauguma mano kolegų – visai ne studentai. Taigi, net jeigu tau 40 ir daugiau, IT srityje irgi gali atrasti savo vietą po saule“, – kalba ji.

V. Paulauskas pažymi, kad vyresni persikvalifikavę kolegos tikrai nėra išimtis – tokių, kurių amžiaus vidurkis siekia 36 metus ir atėjo darbuotis į įmonę po nemokamos programavimo akademijos „Sourcery“ mokymų pastaraisiais metais yra 26 žmonės. Jo teigimu, yra įsidarbinusių ir vyresnių persikvalifikavusių kolegų – pavyzdžiui, 46 metų – tad joks amžius nėra riba, jei yra noras tobulėti.

Dėl to, jei vis dar abejojate, pirmiausia susidėliokite aiškų planą, kaip pradėti mokymosi procesą bei atrasti sau labiausiai patinkančią kryptį.

„Gal galite mokslus derinti su turimu darbu, ir pajutus, kad šis sektorius jums tinkamas, vis mažiau laiko skirti ankstesnei karjerai, o gal kaip tik – norite ir galite nerti į naują sektorių pilnu pajėgumu. Bet tai, kad tai iš tikrųjų pavyktų – verta iš pradžių ir internete išbandyti esančius nemokamus kursus, pajausti, kokios programavimo kalbos jums artimiausios, ar atrasti IT įmonių rengiamus nemokamus kursus, kurie suteiks galimybę vėliau ir įsidarbinti. Pavyzdžiui, mūsų įmonės nemokamos „Sourcery“ akademijos veikla rodo, jog prie 80 proc. mūsų organizuojamų akademijų absolventų įsidarbina įvairiose IT srities rolėse: programuotojų, testuotojų, analitikų, projektų vadovų. Patys pasikviečiame jungtis prie komandos iki 20 proc. kursus baigusiųjų iš karto po akademijos, tad galimybių yra – svarbiausia nepasiduoti stereotipams ir vidinėms bei aplinkos kuriamoms baimėms“, – apibendrina vadovas.