Turime ambicingų tikslų, sako Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ir pasakoja, kad šiuo metu kosmoso sektorius sudaro 0,1 proc. BVP, o iki 2027 m. turėtų paaugti iki 1 proc.
„Jau šiandien Lietuvoje veikia kosmoso sektoriaus įmonės. Žinomiausia „NanoAvionics“, kurių keliasdešimt palydovų jau sukasi orbitoje. Tokių įmonių yra ir daugiau“, – tvirtina ministrė ir priduria, kad nors kosmoso technologijos gali atrodyti tolimos, jomis paremta daug kasdienių išradimų, pavyzdžiui, klausos aparatai ar kūdikių mišinukai.
Norint žengti į priekį būtinas švietimas. Kaip sako Visorių informacinių technologijų parko vadovas, Kosmoso technologijų klasterio koordinatorius Saulius Arelis, visi technologijų sektoriai susiduria su kvalifikuotų specialistų problema.
„Norime daugiau gerų inžinierių – tas pats galioja ir kosmoso įmonėse“, – sako jis.
Šiuo metu, anot S. Arelio, 50 proc. kosmoso technologijų klasterio įmonių per paskutinius metus gavo investicinius pasiūlymus arba akcijų įsigijimą. Tikslas – kasmet užauginti po 5 tokias įmones. Tam pritaria ir A. Armonaitė, kuri norėtų Lietuvoje matyti daugiau kosmoso startuolių.
Kosmoso industrija yra glaudžiai susijus su biotechnologijų, lazerių, ryšių technologijų ir kt. industrijomis, tvirtina A. Armonaitė, todėl investuojant į kosmoso sektorių, investuojama ir į jas.
„Investuojant į inovacijas svarbu investuoti į novatorius. Jie ateina iš mokyklų, kuriose svarbios STEM specialybės“, – sakė A. Armonaitė ir tikisi, kad ugdymo įstaigos pasinaudos turimomis galimybėmis ugdyti tokias kompetencijas.
Pripažįsta, kad sulaukiama pašaipų
„Manau žmonės nesupranta, kas tai yra“, – apie kai kurių lietuvių požiūrį į kosmoso plėtros strategiją pasakoja ministrė ir pripažįsta, kad pašaipų vis dar yra sulaukiama.
Bet ugdant kosmoso startuolius ir investuojant į kosmoso technologijas ministrė tikisi, kad išgirdus apie Lietuvos kosmoso industriją tai sukels ne pašaipas, o pasididžiavimo jausmą.
Iki šiol didžiausias stabdis buvo neprieinamos Europos kosmoso agentūros programos, sako Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė. Lietuva asocijuota EKA nare tapo pernai.
„Daugiausiai iki šiol stabdė tai, kad mūsų verslui nebuvo prieinamos EKA programos. Padarę mažą žingsnį, kuris buvo delsiamas ilgą laiką, atvėrėme jiems daug galimybių“, – sako Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė.
Viceministrė pasidžiaugia, kad aplenkėme latvius – jie į EKA įstojo per 6 mėn. Lietuvai prireikė tik dviejų.
Nors konkrečios investicijos dar nėra aiškios, jos sieks milijonus. Kaip pasakoja Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Lietuva jau dabar moka 3 mln. eurų nario mokestį EKA. Lietuva taip pat investuoja į specializacijos sritis, kurios susijusios su kosmoso technologijomis. Iki 2027 m. šios investicijos būtų skirstomos ne tik iš Lietuvos, bet ir europinių (RRF) fondų ir galėtų siekti kelis šimtus milijonų eurų.
Šiuo metu EKA astronautų atrankoje dalyvauja 80 lietuvių. Ministrė A. Armonaitė apie atrankos eigą daug neprasitarė – tik paminėjo, kad yra lietuvių, praėjusių pirmąjį etapą. Tai ji vadina paskata nebijoti svajoti ir nepasiduoti prietarams.
„Siekiant plėtoti kosmoso srities mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei skatinti Lietuvos verslą, labai svarbu plėtoti tarptautinį valstybės bendradarbiavimą šioje srityje ir skatinti sektorių įsitraukti į tarptautinius tinklus“, – pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Taip pat teigiama, kad Lietuvos kosmoso pramonė turi būti drąsinama bei skatinama sėkmingai dalyvauti Europos Kosmoso agentūros (EKA) ir kitų tarptautinių organizacijų veikloje.
Visorių informacinių technologijų parkas nuo 2019 metų organizuoja NASA ir EKA hakatonus Lietuvoje, subūrė mentorių tinklą, kuris vienija kosmoso technologijų verslo profesionalus.
Lietuvos kosmoso klasterio įmonės jau dalyvauja bendruose projektuose ir misijose su NASA, Europos kosmoso agentūra, bendrovėmis „Airbus Defence & Space“, „Thales Alenia Space“, „British Telecom“ ir kt.
Visorių informacinio technologijų parko (VITP) teigimu, šiuo metu pasaulyje veikia per 10 tūkst. kosmoso technologijų įmonių.
Lietuvoje yra daugiau nei 30 kosmoso tiekimo grandinių veikloje dalyvaujančių įmonių, iš kurių kiekviena vidutiniškai gauna 0,5 mln. eurų vertės pardavimo pajamų. Tikimasi, kad per 5 metus kosmoso įmonių skaičius Lietuvoje išaugs daugiau nei 2,5 karto.
Šių metų pirmoje pusėje verslo, mokslo, viešojo sektoriaus atstovai buvo kviečiami teikti paraiškas tapti Europos kosmoso agentūros (EKA) verslo inkubavimo centro Lietuvoje dalininkais. Šis centras teiks ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams.
Šiuo metu 18-oje EKA valstybių narių veikia 23 tokie centrai, juose daugiau nei 1100 įvairių startuolių atrinkti dalyvauti EKA verslo inkubavimo programoje bei gauti ekspertinę ir finansinę pagalbą.
Planuojama, kad sutartis dėl EKA verslo inkubavimo centro steigimo bus pasirašoma šių metų rudenį.