Jungtinėse Valstijose branduolinė energetika smunka jau ne vieną dešimtmetį. Nuo 1978 metų pradėtos tik dviejų branduolinių jėgainių statybos ir baigtos tik 2013 metais.
Šiuo metu visos Jungtinių Valstijų branduolinės jėgainės – tradiciniai suslėgtojo vandens reaktoriai, kuriuose naudojamos prieš 40 metų sukurtos technologijos. Be to, tai labai brangi technologija tiek statybų, tiek eksploatacijos metu.
Ne ką mažesnė yra ir branduolinių atliekų problema. Daugiausia jų Jungtinės Valstijos laiko Energetikos departamentui priklausančiose saugyklose. Branduolinės energetikos sektoriui kone mirtiną smūgį sudavė incidentas Trijų Mylių saloje 1979 metais, dėl kurio kaip reikiant apsunkintas tuo metu statyto 51 naujo reaktoriaus reguliavimas. Statybos sulėtėjo, reaktorių kainos pakilo į kosmosą, susitarimai buvo nutraukti, sektorius nugrimzdo į letargą. Šiandien branduolinės jėgainės pagamina vos penktadalį visos Jungtinėse Valstijose pagaminamos elektros energijos.
Tačiau 2008 metais milijardierius Billas Gatesas įkūrė kompaniją „TerraPower“, tikėdamasis pradėti Jungtinėse Valstijose statyti naujos kartos branduolinius reaktorius. Šie reaktoriai vadinasi „Natrium“ – tai modernūs skysto natrio reaktoriai, naudojantys mažai prisodrintą uraną (branduolinį kurą, kurio sudėtyje yra nuo 5 iki 20 proc. skiliojo urano).
Šių reaktorių veikimo idėja grindžiama įsitikinimu, jog skysti metalai žymiai geriau nei vanduo absorbuoja karštį, o tuo pat metu užtikrina nuolatinį slėgį. Naudodamos skystą natrį, kurio virimo taškas yra net aštuonis kartus didesnis nei vandens, „Natrium“ jėgainės gali absorbuoti daugiau šilumos iš branduolinės šerdies, jo nereikia išpumpuoti.
Be to, avarijos atveju reaktoriui likus be elektros, natris ir toliau absorbuos šilumą nepasiekdamas pavojingos temperatūros, dėl kurios kiltų milžiniška grėsmė.
„Ir saugumas nėra vienintelė priežastis, kodėl mane taip džiugina „Natrium“ reaktorius. Jis ypatingas ir energijos kaupimo sistema, kuri leis kontroliuoti, kiek elektros jis pagamina konkrečiu metu“, - aiškina pats B. Gatesas.
Dabar aiškėja, kad „TerraPower“ projektas bus oficialiai vertinamas, o tai yra labai svarbus pirmasis žingsnis ilgame ir labai lėtame biurokratiniame procese.
Nepaisant to, B. Gateso komanda ketina sukurti bandymų centrą, kuriame bus testuojami komponentai ir perkeltas skystas natris, kuris, kaip labai viliasi pats B. Gatesas, galiausiai bus naudojamas ir pačiame naujos kartos reaktoriuje. Jei statyboms bus pritarta, B. Gatesas norėtų, kad naujasis reaktorius 2030 metais jau dirbtų.
Vis dėlto, B. Gateso užmojams skeptikų netrūksta. Remiantis ataskaita, kurią dar 2021 metais parengė organizacija „Union of Concerned Scientists“, skysto natrio reaktoriai galimai ne itin efektyviai išnaudoja uraną – kitaip tariant, jie nepadės sumažinti branduolinių atliekų. Be to, daug kalbama apie saugumo rizikas, kokios šių reaktorių pirmtakams nekyla.
Parengta pagal npr.org, IFLScience, CBS, TerraPower ir Delfi arch. inf.