Dr. Stevenas Vasilescu teigia, kad jo ir jo komandos sukurta dirbtinio intelekto programinė įranga gali aptikti spermą mėginiuose, paimtuose iš labai nevaisingų vyrų, 1000 kartų greičiau nei žmogus.
„Ji gali išryškinti potencialiai gyvybingą spermatozoidą anksčiau, nei žmogus spėja apdoroti tai, į ką žiūri“, – sako jis.
S. Vasilescu yra Sidnėjaus technologijos universiteto Australijoje biomedicinos inžinierius ir medicinos bendrovės „NeoGenix Biosciences“ įkūrėjas.
Jo ir kolegų sukurta sistema vadinasi „SpermSearch“.
Ji buvo sukurta siekiant padėti vyrams, kurių ejakuliate visai nėra spermatozoidų, t. y. 10 proc. nevaisingų vyrų, kurių būklė vadinama neobstrukcine azoospermija (NOA).
Paprastai tokiais atvejais chirurginiu būdu pašalinama nedidelė sėklidžių dalis ir nuvežama į laboratoriją, kur embriologas rankiniu būdu ieško sveikų spermatozoidų.
Audinys atplėšiamas ir tiriamas mikroskopu. Jei randama gyvybingų spermatozoidų, jie gali būti išskirti ir įšvirkšti į kiaušialąstę.
S. Vasilescu sako, kad šis procesas gali užtrukti šešias ar septynias valandas, be to, kyla nuovargio ir netikslumų pavojus.
„Kai embriologas pažvelgia į mikroskopą, jis mato visišką netvarką“, – teigia jis.
„Gali būti tik 10 spermatozoidų, bet milijonai kitų ląstelių. Tai lyg adata šieno kupetoje“, – sako daktaras.
Anot jo, sistema, priešingai – per kelias sekundes gali surasti sveikus spermatozoidus, kai mėginių nuotraukos iš karto įkeliamos į kompiuterį.
Kad pasiektų tokį greitį, mokslininkas ir jo kolegos išmokė dirbtinį intelektą atpažinti spermatozoidus šiuose sudėtinguose audinių mėginiuose, parodydami jam tūkstančius tokių nuotraukų.
Paskelbtame moksliniame straipsnyje mokslininkų komanda teigia, kad bandymo metu „SpermSearch“ buvo 1000 kartų greitesnė už patyrusį embriologą.
Tačiau ji nėra skirta embriologams pakeisti, o veikiau veikti kaip pagalbinė priemonė.
Dr. Sarah Martins da Silva sako, kad toks greitis ieškant spermos yra gyvybiškai svarbus.
„Jei yra kiaušialąsčių, kurias reikia apvaisinti, turime tik nedidelį laiko tarpą, per kurį galime tai padaryti. Pagreitinti šį procesą būtų labai naudinga.“
Per pastaruosius keturis dešimtmečius vyrų spermatozoidų skaičius, kaip skelbiama, sumažėjo perpus, todėl nevaisingumas tebėra didėjanti problema.
Pranešama, kad vyrų nevaisingumą lemia įvairūs veiksniai: rūkymas, netinkama mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas, stresas ir kt.
„SpermSearch“ šiuo metu yra koncepcijos įrodymo stadijoje, atlikus labai nedidelį bandymą, kuriame dalyvavo tik septyni pacientai.
Nuo koncepcijos patvirtinimo iki komercinės galimybės dažniausiai praeina nuo dvejų iki penkerių metų.
Grįžęs į Sidnėjų, S. Vasilescu sako, kad toks gydymas yra „paskutinė stotelė“.
„Jei galime padaryti taip, kad embriologo darbas būtų dar tikslesnis ir efektyvesnis, didesnė tikimybė, kad jis ras spermatozoidų. Tai suteiks vyrui galimybę tapti biologinių vaikų tėvu.“
Mokslininkų komanda dabar yra pasirengusi dirbtinio intelekto įrankį perkelti į klinikinius tyrimus. „Tikras nėštumas – tai kitas žingsnis“, – sako daktaras.