Sautamptono universiteto mokslininkų grupės sukurtas kristalas taip pat gali būti naudojamas augalų ir gyvūnų rūšių, kurioms gresia išnykimas, įrašams kurti, praneša CNN.
Jis gali saugoti iki 360 terabaitų informacijos milijardus metų ir atlaikyti ekstremalias sąlygas, įskaitant užšalimą, gaisrus, tiesioginio smūgio jėgą, kosminę spinduliuotę ir iki 1000 laipsnių Celsijaus temperatūrą, teigiama ketvirtadienį paskelbtame universiteto pranešime spaudai.
2014 m. kristalui buvo suteiktas Gineso pasaulio rekordas už „patvariausią skaitmeninę laikmeną“.
Mokslininkų komanda naudojo itin greitus lazerius, kad įrašytų žmogaus genomo duomenis į vos 20 nanometrų dydžio ertmes (nanometras yra maždaug viena milijardinė metro dalis).
Duomenų saugojimą kristale jie apibūdina kaip 5D, nes informacija perkeliama į penkis skirtingus jo nanostruktūrų matmenis – jų aukštį, ilgį, plotį, orientaciją ir padėtį.
„5D atminties kristalas atveria galimybes kitiems mokslininkams sukurti amžiną genominės informacijos saugyklą, iš kurios ateityje, jei mokslas leis, būtų galima atkurti sudėtingus organizmus, pavyzdžiui, augalus ir gyvūnus“, – sakė mokslininkų komandai vadovavęs optoelektronikos profesorius Peteris Kazansky.
„Jų darbas labai įspūdingas“, – sakė Thomas Heinis, vadovaujantis DNR saugojimo tyrimams Londono imperatoriškajame koledže. Tačiau jis sako, kad lieka klausimų, kaip ateityje tokius duomenis būtų galima perskaityti.
„Tai kelia klausimą: kam to reikia? Ateities kartoms? Žinoma, bet kaip jie žinos, kaip skaityti kristalą? Kaip jie žinos, kaip sukurti prietaisą kristalui nuskaityti? Ar prietaisas bus prieinamas po šimtų metų?“ – pridūrė jis.
Kol kas kristalas saugomas „Žmonijos atminties“ archyve Austrijoje.
