Pranešama, kad S. Altmanas siekia išspręsti kai kuriuos didžiausius iššūkius, su kuriais susiduria sparčiai besiplečiantis dirbtinio intelekto (DI) sektorius. Vienas jų – brangių kompiuterinių lustų, reikalingų įgalinti didiesiems kalbų modeliams, tokiems kaip „OpenAI“ sukurtas įrankis „ChatGPT“, trūkumas.
Pasaulinėje lustų pramonėje šiuo metu dominuoja vos kelios įmonės, įskaitant Taivano puslaidininkių gamybos bendrovę (TSMC) ir JAV įsikūrusią NVIDIA.
Nors daugelis šalių pristato planus remti vietinę lustų gamybą, jų siūloma finansinė parama nublanksta, palyginti su didžiulėmis pinigų sumomis, kurias, kaip pranešama, S. Altmanas aptarinėjo su investuotojais.
WSJ apskaičiavo, kad bendra S.Altmano projekto įgyvendinimo kaina gali siekti 7 trilijonus JAV dolerių. Tai maždaug trilijonu dolerių daugiau nei dviejų didžiausių pasaulyje bendrovių „Apple“ ir „Microsoft“ rinkos vertė kartu sudėjus.
„OpenAI“ atstovas sakė WSJ, kad bendrovė surengė „produktyvias diskusijas apie pasaulinės infrastruktūros ir tiekimo grandinių plėtrą lustų, energijos bei duomenų centrų srityje". Jis pridūrė, kad bendrovė „nuolat teiks informaciją JAV vyriausybei, nes tai svarbu nacionaliniams prioritetams“.
S. Altmanas susitiko su JAE aukšto rango vyriausybės pareigūnais, taip pat „SoftBank“ vadovu Masayoshi Son ir TSMC atstovais, rašo WSJ.
Apie kai kuriuos S. Altmano susitikimus pastarosiomis savaitėmis taip pat pranešė „Bloomberg“ ir „Financial Times“.
S. Altmanas iškėlė idėją per ateinančius kelerius metus už Artimųjų Rytų investuotojų lėšas pastatyti dešimtis lustų gamyklų, kurias vėliau valdytų esami lustų gamintojai, pavyzdžiui TSMC, teigė WSJ.
Po plačiai išgarsėjusio Di įrankio „ChatGPT“ paleidimo S. Altmano sėkmė pastaraisiais mėnesiais buvo susvyravusi.
Lapkričio mėnesį jis buvo trumpam atleistas iš darbo DI įmonėje, tačiau, sukilus darbuotojams ir investuotojams, po keleto dienų buvo sugrąžintas į pareigas.