Pildosi Kuodžio įspėjimai – darbo skelbimas lyg iš distopinės ateities: ne robotas dirba žmogui, o žmogus aptarnauja robotą

Dirbtinis intelektas turėjo išvaduoti žmoniją nuo nuobodžių darbų, tačiau panašu, kad šis pažadas nebūtinai išsipildys. Štai vienas naujausių darbo skelbimų: robotas pats rašys tekstus, o Lietuvoje ieškomas darbuotojas, kuris ištaisytų klaidas ir suredaguotų. Ekonomistas Raimondas Kuodis pripažįsta – atėjo technologijos, kurios gali išstumti žmones iš darbo, ir dar neaišku, kaip su jomis sugyvensime.

JAV kompanija „Welocalize“ teikia informacijos lokalizavimo skirtingoms rinkoms paslaugas. Ieško darbuotojų ir Lietuvoje – naujame darbo skelbime siūlomos pareigos skamba šitaip: Dirbtinio intelekto sugeneruoto turinio perrašinėtojas.

„Mūsų rašytojų komanda gaus dirbtinio intelekto sugeneruotus atsakymus ir juos tobulins, atsižvelgiant į konkrečias asmenybes ir rašymo gaires. Tai gali apimti el. laiškus, santraukas, motyvacinius laiškus, tinklaraščio įrašus, esė, trumpas istorijas ir dar daugiau – visa tai kuriama orientuojantis į atitikimą faktams, kūrybiškumą ir bendrą stilių. Mūsų rašytojai griežtai laikysis pateiktų gairių ir perrašys turinį“, – rašoma darbo skelbime.

Įmonė žada lanksčias darbo valandas, darbas nuotolinis, įspėjama, kad darbo apimtis gali staiga didėti ar mažėti, o pradėti dirbti reikėtų nedelsiant.

Iš kandidatų norima, kad jie gerai mokėtų lietuvių kalbą ir gerai suprastų anglų k., išmanytų interneto naršymą ir gebėtų dirbti dinamiškoje aplinkoje, turėtų gerus internetinių tyrimų ir rašymo įgūdžius, turėtų 1-3 metų profesinio rašymo patirtį, o nurodomos sritys įvairios: techniniai tekstai, žurnalistika, redakcinė, akademinė, grožinė literatūra.

Reikalaujama turėti nuosavą patikimą kompiuterinę įrangą ir interneto ryšį su antivirusine programine įranga, o po mokymų būtų sudaroma neatskleidimo sutartis, įpareigojant saugoti klientų konfidencialumą.

Skelbime nenurodomas atlygis, tačiau žadama ilgalaikė partnerystė ir darbų apimtis, profesinis tobulėjimas dirbant su įdomiais projektais, kurie leis mokytis ir augti, o taip pat daugiakultūrė ir tarptautinė komanda. į LOGIN.LT prašymą detaliau pakomentuoti sąlygas ir kitas galimybes įmonė operatyviai iki šios publikacijos parengimo nesureagavo.

Tačiau personalo ekspertai vertina, kad atlygis gali būti mažesnis, nei tam žmogui, kuris pats rašytų panašius tekstus. Personalo paieškos įmonės „Emplonet“ IT atrankų padalinio vadovė Ieva Kiliuvienė teigia pastebinti naujus darbo skelbimus Lietuvoje, kuriuose ieškoma aptarnavimo specialistų „robotams“ – taisyti robotų klaidas.

„Jų darbas dažniausia yra peržiūrėti DI sukurtą turinį, jį koreguoti, nes DI darbe klaidų tikrai pasitaiko, ypač jeigu turinys generuojamas ne anglų kalba. Ar šis darbas yra kūrybiškas? Sunku pasakyti: priklausomai nuo rolės, jis gali būti gana monotoniškas, nes turinys jau yra sugeneruotas, todėl tam reikia daugiau analitinių ar kalbos, turinio redagavimo žinių. Tokiems darbams dažniausia ieškoma ne aukšto lygmens specialistų“, – sako I. Kliuvienė.

Tačiau, anot jos, dažniau DI taikomas keičiant monotonines ir rutinines užduotis, o žmonėms lieka daugiau atsakomybės reikalaujantys darbai.

Kuodis: traktorius padidino žmogaus našumą, bet žmogus tebeturėjo darbą

Ekonomistas Raimondas Kuodis jau anksčiau įspėjo, kad technologinė pažanga verčia žmogų „gultis ant pečiaus“, kadangi perima darbo vietas. Jis kelia „didįjį klausimą“ – ar robotai bei dirbtinis intelektas žmoniją padarys laimingesnę, ar nelaimingesnę. Atsakymo dar nėra, tačiau tai nebėra tolimos perspektyvos klausimas – paaiškės per kelis artimiausius dešimtmečius.

Kol kas, jei žmonių laimė yra galutinis politikos tikslas, perspektyvos nykstant darbui ekonomistui atrodo nekaip.

„Kas yra darbas? Ar tai yra kažkoks skausmas, ar tai yra būdas save įprasminti, turėti gyvenimo discipliną, socializuotis, turėti orumą? Gulėjimas ant pečiaus gali atrodyti labai patrauklus iš pirmos perspektyvos, žiūrint į darbą kaip į kažkokią nenaudingą mums veiklą, kurios vengiame. Tačiau tai atrodytų tragiškai antroje perspektyvoje, kai gulėjimas ant pečiaus sugriautų žmonių gyvenimus, nes jie jaustųsi nereikalingi, nelaimingi, rastųsi žalingų įpročių visokių ir pan.“, – palygino R. Kuodis.

Ne pirmą kartą žmonija baiminasi, kad mašinos išstums žmones ir jie liks nelaimingi ar nereikalingi, tačiau tos baimės kol kas neišsipildydavo – mašinos ir technologijos papildydavo žmones. Bet šį sykį istorija nebūtinai pasikartos.

„Traktorius padidino žmogaus našumą, jam nebereikėjo arti su arkliu. Bet tas žmogus turėjo darbą. Dabar gi ateina technologijos, kurios gali išstumti žmones iš darbo. Tai visokie robotai, dirbtinis intelektas, ir kartu jas sudėjus, jos gali atlikti žmogaus darbą masinio užimtumo sektoriuose. Mes jau tą matome prekybos tinkluose, mes greitai tą pamatysime vairuotojų darbe. Vidurinės grandies, vidutinio sudėtingumo darbai irgi automatizuojami gana spėriai, apimant galbūt ir žurnalistų darbą. Už juos pranešimu parašys DI ir tereikės galbūt kokio vieno žmogaus, kuris užmes akį, ar neparašyta kokia nors nesąmonė“, – įspėja R. Kuodis.

Nors nežinome, ar baimės pasitvirtins, bet grėsmės yra gana didelės, kad dirbtinis intelektas bus pranašesnis už natūralųjį, robotai fiziškai stipresni už žmones.

„Ir klausimas – ką tada reikės daryti? Apie tai Davoso elitas jau masto. Vienas iš pasiūlymų yra universaliosios bazinės išmokos, bet, kaip minėjau, tai neišsprendžia orumo, savirealizacijos, savigarbos klausimų, kai robotai darys beveik viską, o mes gausime išmokas“, – vertina R. Kuodis.

Jo neįtikina argumentai, kad žmogus atliks aukščiausios kvalifikacijos, didžiausio kūrybiškumo reikalaujančius darbus.

„Šį argumentą vos ne į pirmą vietą stato universaliųjų bazinių išmokų pardavėjai, bet mes turime suvokti šio argumento ribotumą. Dauguma žmonių nei labai kūrybiški, menkai išsilavinę, ir jie negalės pasiūlyti kažko ypatingo. Tikrųjų kūrėjų, kaip Steve Jobs, Bill Gates ar pan, paprastai būna vieno procento dalis. Žinoma, jei kūrėjais laikysime tuos, kurie piešia graffiti ant mokyklos sienos, tiesiog perrašysime kūrėjo sąvoką, kas palaipsniui ir vyksta. Dabar kūrybiškumą galima parodyti pačiais kvailiausiais būdais, pvz., persisvėrus per balkoną ir darant „selfį“ tiktokui. Žiūrėsim. Bet mes netapsime visi kūrėjai, kaip visi netapome programuotojais, robotų kūrėjais. Nei tiek reikia, nei visi gali tokiais būti“, – dėsto R. Kuodis.

Kokios išeitys žmonijai lieka? Viena – bandyti šią tendenciją stabdyti, kaip tą darė luditai XIX a., kovodami prieš mezgimo stakles.

„Pasirodė, kad luditai kvailai elgėsi, bet tą tik laikas parodė. Bet kova su DI dabar ateina iš pačių DI kūrėjų – jau matome žymių mokslininkų, kurie tai įvardija kaip grėsmę žmonijai. Matyt, jie neblefuoja, nes suprato, kad DI augimas, gebėjimų gerėjimas vyksta greičiau, nei jiems anksčiau atrodė. Žmonija, kol gyvename humanizmo amžiuje, dar gali tai stabdyti, reguliuoti šiuos procesus. Bet jei nesustabdys ir nesureguliuos – pereisime į transhumanizmo epochą. Galbūt patys susiliesime su mašinomis, galbūt neturėsime fizinio būvio, o mūsų smegenys bus nuskenuotos ir sėdės serveryje. Dabar bendrautume 180-aisiais savo gyvenimo metais kur nors serveryje, jei turėtume kaip susimokėti už tą serverį. O gal žmonės pagerins save egzoskeletais, kas ir dabar vyksta, kad kompensuotų savo fizinius trūkumus, papildys save dirbtiniu intelektu ir vis dar liks planetos šeimininkais. Tai išsispręs – kalba eina apie 15-30 metų“, – sako R. Kuodis.

Jis įžvelgia ir socialinių revoliucijų grėsmę, kadangi pakanka labai nedidelės gyventojų dalies – jei ji labai nepatenkinta, gali sukelti rimtų lūžių.

„Jeigu mums pritrūks fantazijos, kur žmonėms dėtis, tai tikrai neramumų gali būti ir tada politikai sės ir galvos konstitucinius principus, ką daryti su mašinomis“,

Langaitė: tie, kurių akys dega, neturi ko bijoti

Asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė įžvelgia, kad technologijų pasaulyje dirbtinis intelektas atneša fundamentalų pokytį ir šiuo metu DI yra viena populiariausių temų tarp startuolių.

„Yra puiki proga IT verslams išnaudoti galimybes, kurios dėl resursų trūkumo iki šiol nebuvo realizuotos, efektyvinti ir, sakyčiau, net akceleruoti dalį procesų. Ilgą laiką IT talentų rinkoje turėjome gana dvejopą situaciją. Viena vertus, profesionalių ir realią vertę verslui suteikiančių specialistų labai trūksta. Kita vertus, daugėjo tokių, kurie į IT sritį pasuko dėl kitų priežasčių ir piktinosi, pavyzdžiui, biure neradę stalo futbolo stalo. Ambicingi specialistai, kurie kuria realią vertę verslui, yra motyvuoti ir kasdien stengiasi dirbti bent 1 proc. geriau nei vakar, tikrai neturi, ko bijoti. Šiame kontekste žmonės, kurių akys dega tuo, ką daro, yra daug labiau pastebimi, o rutininius darbus tikrai gali perimti ir DI“, – pažymi I. Langaitė.

Ne viena technologijų kompanija Lietuvoje jau naudoja DI ir netgi specialiai skatina savo komandas pritaikyti kuo daugiau naujų sprendimų.

„Kibernetinio saugumo kompanijos „Surfshark“ Kalėdų sveikinimas klientams taip pat buvo siųstas po DI korekcijų. Interneto duomenų rinkimo platformos „Oxylabs“ vadovas Julius Černiauskas yra pasakojęs, kad DI mielai naudoja komandos programuotojai, taip taupydami savo laiką. Sveikatos technologijų įmonė „Kilo Health” jau šiandien dirbtinį intelektą kartais naudoja samdydama naujus specialistus. Pavyzdžiui, interviu klausimų idėjų generavimui, klaidų pataisymui“, – pavyzdžius vardija I. Langaitė.

Anot „Kilo Health” IT talentų pritraukimo specialisto Justino Vaivados, dauguma galvoja, kad tai – magiškas dalykas, kuris pakeis žmonės, tačiau dabar DI gali pasiūlyti tik sprendimus, bet ne formuluoti problemas, įvertinti kontekstą ir pan.: „Kaip skaičiuotuvas nepakeitė matematikų, o „Microsoft Excel” skaičiuoklių programinė įranga – analitikų, taip ir DI nepakeis žmonių. Tai dar vienas įrankis, kuris padeda, bet žmogus turi suprasti, ką daro”.

Kai kurių fondų valdytojų teigimu, bene 60 proc. naujų investicijų šiandien yra nukreipiama būtent į su DI susijusius produktus ir paslaugas – kuriami nauji verslai, vertina asociacijos vadovė.

„Tikslas šiandien nėra sukurti naują „ChatGPT“, vertikalė greičiau – horizontali (pritaikyti naujas galimybes versle, kurti nišinius produktus), didėja ir konsultantų, kaip saugiai ir efektyviai naudotis DI, poreikis. DI šiandien dažniausiai naudojamas verslo optimizavimui – tai galimybė efektyvinti savo veiklą, peržiūrėti organizacinius procesus. Kartu – ir proga sumažinti kaštus. Pavyzdžiui, idėjos testavimui, dizaino sprendimams ar turinio rašymui nebesamdant didelių komandų. Svarbiausia naudojantis DI nepamesti balanso ir nepamiršti nuolat galvoti apie saugumą“, – apibendrino I. Langaitė.

Kiliuvienė: su DI susijusios darbo vietos kuriamos jau 10 metų

Personalo paieškos įmonės „Emplonet“ IT atrankų padalinio vadovė I. Kiliuvienė neabejoja – DI keičia elementarias ir kasdienes darbo praktikas, kadangi jau gali atlikti dalį užduočių, kurioms anksčiau reikėjo žmogaus indėlio.

Keli pavyzdžiai: klientus aptarnauti pokalbių robotai gali 24 valandas per parą kiekvieną dieną, atsakydami į standartinius klausimus, nukreipdami į atitinkamus skyrius ar specialistus. Ir klientų aptarnavimo specialistų rutininiams darbams reikia mažiau, o ir klientai greičiau gauna norimus atsakymus.

Užduotys tvarkantis virtualūs asistentai gali atlikti mokėjimus, siųsti priminimus, tvarkyti užsakymus, automatizuoti personalo valdymo darbus, pvz., automatizuoti atostogų prašymus, darbo grafikų tvarkymą ar pan. Automatizuoti sprendimai leidžia valdyti sąskaitas, jas apmokėti ir po to sugeneruoti finansines ataskaitas.

Tačiau I. Kiliuvienė pabrėžė: „Yra situacijų, kurioms reikalinga žmogaus intervencija ir sprendimai. Iš esmės, DI gali padėti padaryti darbo rinką efektyvesnę ir produktyvesnę, leidžiant darbuotojams sutelkti dėmesį į aukštesnio lygio užduotis, reikalaujančias kūrybiškumo, kritinio mąstymo ir emocinio intelekto“.

Nors kai kurių pozicijų paklausa ir mažės, daugelyje sričių vis tiek reikės žmonių, ypač, kur reikia kūrybiškumo ir naujovių (rašytojai, menininkai, muzikantai), profesijose, kurioms reikalinga empatija ar emocinis intelektas (psichologai ar socialiniai darbuotojai), DI neišstums fizinio darbo (statybininkai, mechanikai, medicinos praktikai), ir apskritai, jei reikės priimti moralinius sprendimus ir prisiimti etinę atsakomybę, DI neatstos advokato ar teisėjo.

Specialistė patikina, kad darbo rinkoje jau daugiau nei dešimtmetį egzistuoja su DI susijusios darbo pozicijos, ir ji išskyrė keturias kategorijas:

• DI technologijų kūrimas ir diegimas: DI technologijos turi būti kuriamos, diegiamos, valdomos ir prižiūrimos. Tai reiškia, kad DI sektoriaus specialistai, tokie kaip DI programuotojai, sistemų analitikai, projektų vadovai ir techninės priežiūros specialistai, gali kurti ir palaikyti DI technologijas.
• DI modelių kūrimas ir apmokymas: Dauguma DI sprendimų reikalauja DI modelių kūrimo ir apmokymo, kad būtų galima aptikti ir analizuoti duomenis, sugeneruoti sprendimus ar valdyti procesus. Tai reiškia, kad specialistai, tokie kaip duomenų mokslininkai ir modelių kūrėjai bus tikrai reikalingi.
• DI programų integravimas ir valdymas: DI technologijos dažnai turi būti integruotos su esamomis IT sistemomis ir infrastruktūra, kad būtų užtikrintas jų sklandus veikimas. Tai reiškia, kad specialistai, tokie kaip DI programų integravimo specialistai, architektai ir administratoriai ateityje turės savo roles.
• DI sprendimų konsultavimas: Įmonės gali ieškoti konsultavimo dėl to, kaip DI sprendimai gali būti naudingi jų verslui, ir kaip geriausiai juos integruoti. Tai reiškia, kad konsultantai, kurie turi patirties DI srityje, gali padėti verslui pasirinkti ir integruoti tinkamus DI sprendimus.