Šie povandeniniai kabeliai naudoja šviesą dideliems duomenų kiekiams pernešti dideliais atstumais, su minimaliu informacijos praradimu. Jie fiziškai jungia visus Žemės žemynus (išskyrus Antarktidą) ir jais perduodama daugiau kaip 95 proc. pasaulio duomenų, rašo „IFLScience“.
Nors jie yra labai greiti ir veiksmingi, pastaruoju metu atkreiptas dėmesys, kokie jie yra pažeidžiami. Apskaičiuota, kad per metus nutrūksta nuo 100 iki 150 povandeninių kabelių, dažniausiai dėl nelaimingų atsitikimų. Taip pat didėja ir sabotažo pavojus.
Kaip anksčiau rašė Delfi, pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje buvo nutraukti keli povandeniniai telekomunikacijų ir elektros kabeliai. Ekspertų ir politikų teigimu, šie incidentai yra Rusijos organizuoto hibridinio karo veiksmų dalis, pranešė ELTA.
Siekdama užtikrinti patikimą interneto ryšį vis labiau neapibrėžtame pasaulyje, NATO finansuoja naują projektą, skirtą duomenims nukreipti per kosmosą, kad būtų apsisaugota nuo kritinės infrastruktūros sutrikimų.
Nauju projektu siekiama greitai ir tiksliai nustatyti kabelių pažeidimus bei jų trūkimo vietą, taip pat nukreipti duomenis alternatyviais kanalais, įskaitant palydovus, rašo „TechRadar“.
Mokslininkai dirbs siekdami sukurti greitesnes nutrūkimo aptikimo sistemas, taip pat tirs palydovines gedimų apsaugos sistemas, kuriose bus naudojama didesnio pralaidumo lazerinė optika, galinti perduoti žymiai daugiau duomenų nei dabartinės sistemos.
Nors palydovų pralaidumas, palyginti su šviesolaidžiu, yra ribotas, mokslininkų komanda daugiausia dėmesio skirs pralaidumo didinimui naudojant tokias technologijas kaip infraraudonųjų spindulių lazeriai, kurie jau naudojami „Starlink“ palydovuose.
NATO tikslas – sukurti atsparų tinklą, užtikrinantį saugų pasaulinį ryšį ekstremalių situacijų atvejais.
