S. Altmanas jau seniai pasisako už bazines pajamas. Manoma, kad jos padeda pagrįsti jo ateities viziją, kurioje dirbtinis intelektas panaikins milijonus darbo vietų ir išstums iš darbo rinkos didžiąją dalį darbingo amžiaus gyventojų.
Dabar, atlikus naują jo finansuotą tyrimą, paaiškėjo, kad bazinės pajamos tikriausiai negali padaryti to, ko tikėjosi technologijų magnatas, rašo gizmodo.com.
S. Altmanas daug metų finansiškai rėmė organizaciją „OpenResearch“, kuri pristatė pirmuosius tyrimų rezultatus, susijusius su daugiametėmis pastangomis ištirti bazinių pajamų poveikį nedidelei žmonių imčiai.
Nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. spalio (ypač pandemijos metais) pagal šią programą tūkstančiui žmonių, gyvenančių kai kuriuose skurdžiausiuose šalies namų ūkiuose (metinės pajamos apie 30 tūkst. dolerių per metus), buvo skiriama po 1 tūkst. dolerių per mėnesį, o vėliau tiriamas poveikis. Kontrolinei grupei, kurią sudarė 2 tūkst. žmonių, gyvenančių panašiomis ekonominėmis sąlygomis, buvo skiriama 50 dolerių per mėnesį.
Tyrėjai padarė išvadą, kad nors reguliarios išmokos gali padėti gavėjams susimokėti už tokius pagrindinius dalykus kaip būstas, transportas ir maisto produktai, jos nebūtinai skatina didesnį mobilumą ir, kaip matyti iš šio tyrimo, jos tikrai negalėtų pakeisti darbo vietos (kaip užsiminė kai kurie Silicio slėnio atstovai).
Tyrėjų teigimu, bazinių pajamų išmokos beveik neturėjo įtakos asmens „užimtumo kokybei“ (t. y. jo galimybėms gauti geresnį darbą) ir nebuvo pakankamai reikšmingos, kad paskatintų reikšmingas „investicijas į žmogiškąjį kapitalą“ (išsilavinimą ir (arba) mokymus, kuriuos būtų galima paversti geresniu darbu).
Tai nereiškia, kad pinigai nebuvo naudingi, tiesiog jie nebuvo pakankamai naudingi, kad padėtų šiose svarbiausiose srityse (bent jau kalbant apie šią gyventojų imtį per šį konkretų laikotarpį).
