Tarptautinių IT komandų vadovas: tvirti komandos ryšiai – sėkmingų organizacijų pagrindas

Viešojoje erdvėje netrūksta turinio, orientuoto į požiūrį, kad pagrindinis žmogaus sėkmės receptas – tik jo paties rankose. Šia teorija aktyviai remiasi įvairių tobulėjimo knygų autoriai, kursų konsultantai, kurie padeda įveikti iššūkius darbe ugdant būtent asmens atkaklumą, ištvermę. IT specialistas, kuris daugiau nei 10 metų valdo įvairaus dydžio komandas tarptautinėse įmonėse, teigia, kad, nors neabejotinai reikia ugdyti savo asmenines savybes, dar per mažai dėmesio skiriama tvirtiems tarpusavio ryšiams formuojant komandas. Šiomis įžvalgomis buvo pasidalinta „Login“ konferencijos pranešimo metu.

Socialinių struktūrų svarba

Knygų, kurios kalba apie tobulėjimą tikrai netrūksta ir neretai tampa tarptautiniais bestseleriais. „Kilo Health“ skaitmeninio sveikatingumo inžinerijos direktorius Philas Bennettas žiniasklaidai išplatintoje informacijoje pabrėžia, kad vis daugiau tyrimų rodo, jog jose pateikiami pavyzdžiai ne visada tinka kiekvienoje situacijoje.

„Pavyzdžiui, remiantis knygos „Grit“ įžvalgomis autorės kolega Martinas Seligmanas sukūrė atsparumo programą JAV kariuomenei. Joje visas dėmesys buvo sutelktas į individualų karių pasiruošimą trauminei patirčiai. Deja, ši programa niekaip nepagerino jokių išmatuojamų potrauminio streso arba savižudybių rodiklių tarp iš karo lauko grįžtančių karių. Taip, žerti kritiką yra lengva, tačiau manau, kad turime gerai pagalvoti prieš apkraudami žmones nerealistiškais sėkmės lūkesčiais kliaujantis tik savimi. Daugiausia dėl to, kad žmonės sukurti kitaip, nei įsivaizduojama“, – teigia „Kilo Health“ atstovas.

Pašnekovas pratęsia, kad stengdamiesi apibrėžti, kas yra organizacijos komandų sėkmė, turime daugiau dėmesio kreipti į socialines struktūras, o ne į individualias pastangas, ir pateikia kitą pavyzdį. JAV mokslininkų atlikti infarktą išgyvenusių žmonių tyrimai parodė, kad svarbiausias sveikimo veiksnys, sumažinęs būsimų komplikacijų riziką, buvo stiprus draugų ratas. Tai turėjo reikšmingesnę įtaką nei alkoholio ar rūkymo atsisakymas arba vaistų vartojimas. Žmonės yra taip užprogramuoti, kad jiems reikėtų aplinkinių pagalbos ir palaikymo.

Mažiau dėmesio hierarchinei struktūrai

Įprastai organizacijas formuojame hierarchine tvarka – vertiname konkrečios komandos įsitraukimo apklausas, sekame komandų narių KPI (veiklos rezultatų rodiklius) ir OKR (tikslus ir pagrindinius rezultatus). P. Bennettas pabrėžia, kad nors šie rodikliai svarbūs, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad natūraliai organizacijų struktūrą labiau primena tinklą.

„Jau kurį laiką įmonės kuria dinamines organizacijas, paremtas labai aiškia hierarchine struktūra. Mažos, glaudžiai susijusios komandos, šiek tiek nutolusios nuo likusios organizacijos dalies, sumažina komandų tarpusavio priklausomybę, ir tai leidžia įmonei judėti greičiau. Deja, realybėje tokia konstrukcija tampa neįtikėtinai trapi, kai įmonėje kas nors nutinka arba reikia atlikti reikšmingus organizacinius pokyčius“, – teigia pašnekovas.

P. Bennettas papildo, kad tik hierarchiniu principu kuriamos komandos dažnai tampa šiek tiek nepriklausomos viena nuo kitos ir įvyksta vienas iš dviejų dalykų: arba kiekviena komanda juda bendros naujos krypties link, arba komandos juda skirtingomis kryptimis ir tai gali stabdyti įmonės augimą.

Organizacijoje reikia labiau stiprinti tarpusavio ryšius

Modeliuojant organizacijas socialinių ryšių tinklo principu galima sukurti tvirtesnę ir kokybiškesnę įmonės struktūrą. „Kilo Health“ specialistas pabrėžia, kad yra kelios labai aiškios vertės.

„Jei kiekvienas žmogus užmezga stiprius abipusius ryšius su skirtingomis komandomis, jis dažnai pasiekia geresnių rezultatų. Taip pat organizacijos kultūra ir vertybės sklinda daug natūraliau nei tada, kai jos nuleidžiamos iš viršaus kiekvienai komandai atskirai. Pokyčiai gali prasidėti lengviau, nes žinant žmones, kurie daugiausiai bendrauja su įvairių komandų nariais, bus daug lengviau skleisti informaciją. Taip idėja tarsi gerasis užkratas pasklis po visą organizaciją“, – pabrėžia P. Bennettas.

Pašnekovas priduria, kad, jei norime savo organizaciją modeliuoti kaip ryšių tinklą ir žinoti įtakingiausius žmones jose, turime gebėti juos identifikuoti. Tai galime padaryti pasitelkdami šerdies (angl. pith) metodą. Tereikia paprašyti darbuotojų atsakyti į du klausimus apie kiekvieną žmogų jų darbo rate. Pirmasis: kiek pasikliaujate tam tikru žmogumi pagal skalę nuo 1 iki 5? Ir antrasis: kaip tas žmogus atliepia šį jūsų pasitikėjimą pagal skalę nuo 1 iki 5? Turėdami atsakymus į šiuos klausimus, galėsite išmatuoti kiekvieno ryšio stiprumą.