1. Blogos oro sąlygos lemia prastesnį interneto greitį
Mitas. Mobilaus interneto kokybę gali lemti daugelis dalykų – pavyzdžiui, atstumas iki artimiausios stoties, modemo vieta namuose ar sienų storis. Sklisdamos oru, radijo ryšio bangos slopsta tiek dėl atstumo, tiek dėl kelyje pasitaikančių barjerų, tokių kaip, pavyzdžiui, miškai, kalvos, vandens telkiniai, pastatų sienos. Prastas oras, pavyzdžiui, lietus ar sniegas, nesukuria tokio stipraus barjero, kad sulėtintų radijo bangas.
Kartais gamtos stichijos prisideda netiesiogiai: pavyzdžiui, dėl stipraus vėjo ar didelio sniego kiekio lūžtančios medžių šakos nutraukia elektros laidus, tada ir mobilaus ryšio stotis gali likti be elektros maitinimo, dėl to gali suprastėti ryšys.
Kita vertus, kai oras labai prastas, dauguma žmonių namuose žiūri filmus ar žaidžia kompiuterinius žaidimus, o dėl padidėjusio stočių apkrovimo, interneto greitis gali šiek tiek sumažėti. Operatoriai stočių apkrovimą nuolat stebi ir rūpinasi, kad net didžiausio apkrovimo sąlygomis interneto greičio pakaktų darbui ir pramogoms.
2. Kuo daugiau žmonių naudojasi internetu tame pačiame tinkle, tuo jis lėtesnis
Tiesa. Tačiau paslaugų tiekėjai tam turi ir sprendimą – nuolat stebi stočių užimtumą, prireikus, didina pralaidumus tose vietose, kur daugiausia vartotojų. Per įvairius masinius renginius, kai trumpam į vieną vietą susiburia ženkliai daugiau vartotojų nei įprastai, gali būti reikalingi ir specifiniai sprendimai reikalingi. Pavyzdžiui, tokiais atvejais atvežama ir sumontuojama laikina mobiliojo ryšio stotis.
3. 5G ryšys kaltas dėl COVID-19 pandemijos
Mitas. Ši sąmokslo teorija paplito pandemijos pradžioje, tačiau neturi nieko bendra su realybe. Sąmokslo teorijomis dažnai apipinamos naujovės ar reiškiniai, kol visuomenė su jais yra per mažai susipažinusi. Įvairios melagienos buvo skleidžiamos įvedant ankstesnes ryšio technologijas (3G ar 4G), mitai gaubė ir kitus technologinius žmonijos laimėjimus, pavyzdžiui elektros atsiradimą.
Siekiant išvengti klaidinančios informacijos, rekomenduojama pasikliauti tik oficialia informacija, pasaulinių organizacijų išvadomis, bei kritiškai vertinti pseudomokslinių naujienų portalų turinį.
4. 5G ryšys blogai veikia žmogaus organizmą
Mitas. Nėra moksliškai pagrįstų įrodymų, kad 5G daro žalą žmogaus organizmui ir sveikatai. 5G yra naujos kartos mobilus ryšys ir veikia radijo bangomis, kaip ir kiti kasdienėje aplinkoje dažnai sutinkami įrenginiai – mobilieji telefonai, televizijos stotys, FM ir AM radijo stotys, policijos ir kitų pareigūnų naudojamos racijos ir pan.
Vadovaujantis tarptautinių mokslinių organizacijų tyrimų išvadomis, mobilusis ryšys nekenkia, kai radijo ryšio stotys įrengtos tinkamai, tai yra vadovaujantis nustatytų saugumo reikalavimų.
5. Išmanieji įrenginiai ir ryšio antenos gali sukelti vėžį
Mitas. Naujausi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros (IARC) atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad nėra jokių pagrįstų įrodymų dėl elektromagnetinio lauko (radijo bangų) įtakos sveikatai, kai neviršijama nustatyta maksimali leidžiama norma. Ryšio antenų naudojami galingumai yra itin maži, todėl poveikio sveikatai nedaro. Šių bokštų veikimą ir stiprumą nuolat prižiūri atsakingos institucijos.
Patys ryšio bokštai veikia taip, kad galia juose sumažinama, kai aplink nėra vartotojų – taip dar ir taupoma elektra, tausojami resursai.
6. Antivirusinės programos visiškai pakanka saugumui užtikrinti
Mitas. Šiais laikais vienos apsaugos nebeužtenka. Reiktų įvertinti, kaip labai norima apsisaugoti nuo pačių įvairiausių grėsmių internete. Programinė įranga padeda aptikti nemažai grėsmių, tačiau daug priklauso nuo paties vartotojo budrumo. Svarbias paskyras būtina apsaugoti sudėtingais ir sunkiai atspėjamais slaptažodžiais, juos reguliariai atnaujinti, taip pat kiekvienam vartotojui būtina pačiam nuolat atnaujinti žinias bei paisyti saugumo taisyklių – nesilankyti abejotino saugumo saituose, vengti atsisiųsti neaiškių gamintojų programėlių, būti budriems, kai prašoma kur nors suvesti savo asmens duomenis ar slaptažodžius, kritiškai vertinti gaunamus laiškus, SMS ar sulaukus skambučio, kur prašoma jūsų duomenų.
7. Įvairios programėlės gali pagerinti interneto greitį telefone
Mitas. Programėlės negali atlikti kažko, kas padidintų interneto greitį. Tam tikros programėlės leidžia išjungti telefono resursus eikvojančias aplikacijas ar procesus, dėl to efektyviau išnaudojamas gaunamo interneto greitis, tačiau jis nuo to nepadidėja.
8. Naujas modemas gali pagerinti interneto greitį namuose
Tiesa. Ypač jeigu naudojamas naujų technologijų nepalaikantis įrenginys ar senasis įrenginys dėl kažkokių priežasčių pradėjo blogai veikti.
9. Mobilioji ryšio operatorius nuolat stebi, kur aš esu
Mitas. Mobiliojo ryšio operatorius gali rinkti tik tokius duomenis ir naudoti tik tokiems tikslams, kiek nustatoma pagal Lietuvos Elektroninių ryšių įstatymą ir Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR). Papildomų tyrimų tikslais analizuojami duomenys būna nuasmeninti, todėl neįmanoma išskirti konkrečių asmenų.
10. Gera interneto apsauga telefonui, kompiuteriui ir kitiems įrenginiams yra brangi
Mitas. Šiuo metu yra daug saugumo produktų, kurių kaina nesikandžioja. Pavyzdžiui, „Tele2“ šiais metais pasiūlė interneto apsaugos paslaugą, kuri padeda apsisaugoti nuo dažniausiai internete pasitaikančių grėsmių. Ji yra integruota mūsų tinkle, todėl vartotojams nereikia nieko diegti ar nustatinėti savo įrenginiuose, o paslaugos kaina tik 1.49 Eur per mėnesį. Kito tipo saugumo produktus galima įsigyti mokant iki 10 eurų per mėnesį.
Kiekvienas turėtų įvertinti, su kokiomis situacijomis yra susidūręs ir kiek nori investuoti į savo saugumą, o Interneto apsauga yra puiki pradžia, kuri apsaugo nuo daugumos grėsmių.
11. Aliuminio folija ar gėrimų skardinės gali pagerinti interneto ryšį
Mitas. „YouTube“ gausu filmukų, kur eksperimentuojama, kaip įvairiomis buitinėmis priemonėmis pagerinti ryšio signalą ar interneto kokybę. Pavyzdžiui, iš aliuminio folijos gali būti konstruojamas radijo bangų reflektorius, neva nukreipiantis ir sufokusuojantis radijo bangas į vieną tašką, esą dėl to ryšys tam tikrame taške turėtų pagerėti.
Tame yra tiesos – reflektoriai ir radijo signalo srauto fokusavimas tikrai naudojamas, pavyzdžiui, palydovinio ryšio antenose arba naujausiose 5G ir „WiFi“ ryšio technologijose. Tačiau, kad tokia sistema veiktų, ji turi būti tinkamai ir profesionaliai suprojektuota, o folijos pridėjimas prie tam nepritaikytos antenos 99 proc. atvejų tik pablogintų ryšį, padidintų elektros sąnaudas, ar net pakenktų įrangai.
Rezultatas, vargu, ar bus vertas įdėtų pastangų. Net ir pačių eksperimentų išvadose pripažįstama, kad interneto greitis didėja itin nežymiai, o tokia paklaida gali susidaryti ir dėl kitų priežasčių. Taigi nerekomenduojama to daryti.