1 dalis. Kosmosas tapo mažiau tamsus ir grėsmingas
Kai tik pradedame svajoti apie kažką svarbaus ir viską keičiančio, keliame akis į dangų. Tai ir šių metų mokslinių naujovių apžvalgą pradedame nuo nežemiškų dalykų. Juolab, kad kosmoso srityje naujienų buvo kaip reta daug.
Jameso Webbo kosminis teleskopas atvėrė naujus horizontus
Milijoną kilometrų nuo Žemės nutolusią orbitą, kur susilygina Žemės ir Saulės gravitacija, 2022 m. sausio pabaigoje pasiekė bene įspūdingiausias kada nors pakilęs į kosmosą žmonijos mokslinis instrumentas. Jameso Webbo teleskopą 17 metų kartu kūrė NASA, Europos bei Kanados kosminės agentūros ir kainavo šis projektas 10 mlrd. JAV dolerių. Kosmose jis pakeitė jau 32 metus veikiantį ir kol kas į pensiją nesirengiantį Hubble teleskopą. Ir padarė tai daugiau nei sėkmingai!
Na, o Webbo teleskopas orbitoje turėjo išskleisti teniso aikštelės dydžio apsauginį ekraną, be kurio negalėtų fiksuoti infraraudonųjų spindulių iš stebimų objektų, nes Saulės šiluma jį akintų. Du bandymai Žemėje buvo nesėkmingi – kartą laidas užsikabino, kartą klijai sukibo. Kaip ten bebūtų, kosmose viskas pavyko ir pirmą teleskopo padarytą spalvotą nuotrauką mokslininkai išvydo jau liepą.
Toliau sekė atradimas po atradimo. Pradedant naujomis planetomis ir net 700 šviesmečių nutolusia planeta, turinčia anglies dvideginio atmosferą, baigiant ligi tol nematomomis seniausiomis ir labiausiai nutolusiomis galaktikomis. 2022 m. žmonijai visata dar gerokai prasiplėtė.
Išmokome žaisti kosminį futbolą su asteroidais
Rugsėjo 26 d. 500 kg. sveriantis kosminis laivas 22 530 km/h greičiu rėžėsi į 160 metrų skersmens asteroidą Dimorphos. 2022 m. spalio 11 d. NASA patvirtino, kad atliktas DART eksperimentas pavyko net geriau nei tikėtasi. Taigi, 2022 m. žmonija pirmą kartą istorijoje pakeitė kosminio kūno skrydžio trajektoriją. Tad nuo šių metų galime gyventi ramiau – jei koks asteroidas grasins Žemei, NASA jau pasirengusi nuspirti jį tolyn.
Dangiški rūmai simbolizuoja naujas kosmines varžybas
Užtat Mėnulyje amerikiečiai, panašu, bus pirmi. Kinai planuoja ten įkurti bazę 2028 m., o štai pirmasis amerikiečių sugrįžimo į Mėnulį misijos programos „Artemis“ skrydis jau vyksta. Tiesa, lapkričio 16 d. startavusi milžiniška raketa nešėja žmonių dar negabena, ten krėsluose sėdi du manekenai. O kitu reisu, 2024 m., skris ir žmonės.
2 dalis. Gyvenimas bus ilgesnis ir kokybiškesnis
Pagaliau suskaičiavome visus žmogaus genus
Kodėl tai svarbu mums? Elementaru – nes galės gelbėti gyvybes. Jau dabar genetiniai tyrimai leidžia nuspėti galimas paveldimas ligas, parodo gresiantį vėžį ir t.t. O gautas visas genomo žemėlapis leidžia matyti dar bent milijoną ligi tol neregėtų genetinės įvairovės variantų. Tai leis tiksliai nustatyti, kokios genų kombinacijos nulemia ir retas, ir paplitusias ligas.
Tad kada nors žmonija galės prisiminti – būtent 2022 m. prasidėjo personalizuotos medicinos amžius, kuomet gydymas, vaistai, parenkami būtent tam žmogui, pritaikyti būtent jo genetikai.
Pradėti implantuoti atspausdinti organai
Implantas gaminamas individualiai – iš paciento ausies paimama šiek tiek kremzlinį audinį sudarančių ląstelių ir pagal 3D skeneriu sukurtą sveikos ausies modelį, panaudojant „bio rašalą“, atspausdinamas organas. Niujorke įsikūrusi kompanija žada pasitelkusi šią technologiją ateityje kurti kitas pakaitines kūno dalis – nosį, stuburo diskus.
Paralyžiuoti vėl vaikšto
Trys paralyžiuoti žmonės vėl atsistojo ant kojų! Dar neseniai tokį pažadą galėjome išgirsti nebent iš kokio stebuklingą išgijimą žadančio šarlatano, o štai 2022 m. vasario 7 d. perskaitėme rimtame mokslo žurnale „Nature Medicine“. Ir jie ne tik atsistojo, bet vėl gali valdyti kojas, eiti, važiuoti dviračiu.
„Visi trys pacientai išmoko atsistoti, paeiti, minti pedalus, plaukti ir valdyti liemenį jau pirmą dieną aktyvavus implantus“, – sako studijos bendraautorius, neuromokslininkas Gregoire Courtine. Tiesa, kad įvaldytų įrangą ir atgaivintų raumenis vėliau reikėjo ilgų ir sunkių treniruočių. Tačiau žmonės, kurie nebevaldė savo kūno, dabar eina ir tai tikras mokslas!
3 dalis. Skaitmeninis pasaulis dar labiau įtraukia
Dirbtinis intelektas ėmėsi to, ką anksčiau darydavo kūrėjai
Kilo ir ginčas, kas išties yra kompiuterio sukurto meno autorius ir savininkas – ar tai originalus menas, ar tiesiog imitacija kopijuojant kažkieno jau padarytą darbą atsakyti sunku. Tačiau nepaneigsi – milijonus atvaizdų peržiūrėjęs dirbtinis intelektas iš jų tikrai daug ko išmoko, gali susikurti savo stilių, nekopijuojant mokytojų.
„Už tokį darbą būčiau parašęs puikų pažymį. Akademinio pasaulio laukia labai rimti iššūkiai“, – įvertino profesorius.
DI ne tik moka kurti rišlų ir „žmogišką“ tekstą, bet gali save cenzūruoti, supranta, kai užduodami neįmanomi klausimai. Ir tai tik du pavyzdžiai, kai panašių dirbtinio intelekto programų jau yra daugybė.
Didelis „metavisatos“ pažadas atneša inovacijų
Kalbant apie ateitį 2022 m., daugiau buvo kalbančių apie „metavisatą“, nei suprantančių, kas ji yra. Na taip, „Facebook“ virto „Meta“, susidomėjo virtualia realybe ir nutarė sukurti platformą, kurioje ta virtuali ir papildyta realybė galėtų tarpti ir vystytis.
Idealiu variantu „metavisata“ turėtų apjungti realybę su virtualiu pasauliu, sukurti lyg ir tikrovės kopiją, skaitmeninį visuomenės dvynį. Tokio projekto galimybės darbui, kūrybai, duomenų rinkimui ir analizei būtų begalinės. Tik iki to dar labai toli. Kol kas pirmosios demonstracinės versijos primena neišbaigtą žaidimą, kuriam, prieš užsidedant virtualios realybės šalmą, reikėtų daugiau programuotojų meilės.
Kol mes spėliojame, ar brangus projektas pavyks (šiais metais Markas Zuckerbergas jam išleido daugiau nei 10 mlrd. dolerių), „Meta“, besirengdama žengti į „metavisatą“ pristatė naujos kartos virtualios realybės įrenginį „Quest Pro“. Tai ir virtualios realybės šalmas, ir papildytos realybės akiniai, ir kompiuteris viename. Be to šis įrenginys seka jūsų veido išraiškas, tad bendraujant virtualioje realybėje jas matys ir pašnekovas. Taigi, „metavisatos“ metai jau atėjo, gal kada ir išties ten įsikursime.
4 dalis. Gyvensime ir mirsime žalesni
Rugsėjį elektra varomas lėktuvas „Alice“ atliko pirmąjį savo skrydį – jis truko tik 8 minutes, bet pirmasis žingsnis netaršios aviacijos link žengtas. Gegužę Pietų Afrikos Respublikos platinos kasyklose pradėjo dirbti milžiniškas „Komatsu 930E“ sunkvežimis, kuris visiškai neteršia oro. Originalaus modelio ratus sukantiems elektros varikliams energiją teikęs dyzelinis variklis buvo pakeistas vandenilio elementais, kurie ir įkrauna naujai įrengtą 1,1 MWh talpos gigantiško sunkvežimio bateriją.
Na, o Ispanijoje pradėta statyti didžiausia ekologiška vandenilio gamykla „HyDeal Espana“. Saulės jėgainės tieks energiją elektrolizės įrangai, kuri iš vandens išskirs vandenilį, šis kuras vėliau bus naudojamas plieno liejimui. Ten pat bus gaminamas ir amoniakas trąšoms, tam nenaudojant jokio iškastinio kuro. Statybą planuojama baigti 2030 m. ir viena ši gamykla sumažins Ispanijos keliamą šiltnamio efektą 4 proc.
Bet visa tai – įprasti projektai, o buvo ir labai netikėtų.
Gyvasis karstas padės maitinti augalus
Taip jau yra, kad žmogus teršia Žemę ne tik gyvendamas, bet prie to prisideda dar ir miręs. Kartu su kūnu karste po žeme užkasama daugybė nuodingų chemikalų ir metalų. Kremuojant – teršiamas oras ir didinamas šiltnamio efektas.
Karstas pagamintas, tiksliau, per septynias dienas užaugintas iš grybienos, kuri išdžiovinama. Kol nepatenka į žemę jis pakankamai tvirtas, o užpiltas drėgnu gruntu greitai suyra. Per 45 dienas jis virsta gyvais grybais, kurie pagreitina kūno yrimą, įsisavina ir perdirba žmogaus organizme buvusias taršias medžiagas ir taip maitina supančius augalus.
5 dalis. Technologijos tampa nuolatiniais gyvenimo palydovais
„Apple“ vėl parodė kai ką naujo
Aišku, kad ateity technologija ir paslauga bus suderinta su vis daugiau saugos tarnybų visame pasaulyje, kalibravimas ir ryšio mechanizmas bus tobulinami, tad galime tikėtis, kad netrukus ateis laikas, kuomet nė vienas žmogus, kur jis bebūtų atsitikus nelaimei, nesijaus visiškai vienas.
Ir be laidų, ir be elektros
Atnaujinusi dar 1980 m. sukurtą atsparių saulės elementų su titano dioksidu technologiją ir panaudojusi naujus, 1000 kartų efektyvesnius už silicį, nešiklius, kompanija sukūrė lankstų ir atsparų saulės elementą „Powerfoyle“. Jį galima lankstyti, keisti jo išvaizdą ir spalvą, „Powerfoyle“ gali atrodyti, kaip plienas, anglies pluoštas ar plastikas. Jau dabar galime įsigyti saulės įkraunamas ausines „Adidas RPT-02 SOL“ ar „Urbanista Phoenix“, saulės elementai montuojami į ausinių lankelį ar dėkliuką. Galima įsigyti ir save įsikraunančią šuns GPS apykaklę „Spara Hund“ ar net dviračio šalmą.
Gelbėtojai ant riešo padės gydytojams
Išmanieji laikrodžiai egzistuoja daugybę metų, tačiau ilgai patys gamintojai, atrodo, negalėjo apsispręsti, kam tie laikrodžiai skirti. Vėliau paaiškėjo – žmonėms, kurie rūpinasi savo kūnu ir sveikata. Nuolat ant riešo esantis įrenginys idealiai tinka skaičiuoti nueitus žingsnius, gauti motyvacijos gyventi sveikai. Tad sportininkai išmaniuosius atrado pirmieji. O kas pasikeitė šiais metais? Beveik nepastebimai išmanieji laikrodžiai virto diagnostikos ir pagalbos įrenginiu ne tik sveikuoliams, bet ir sergantiems.
„Apple“ laikrodžiuose esanti nukritimo ir automobilio avarijos aptikimo funkcija, gali išgelbėti gyvybę, kuomet patys negalite net rankos pajudinti, kad iškviestumėte pagalbą. Na, o visai neseniai pristatytas „Huawei Watch D“ jau vadinamas laikrodžiu senjorams, nes jo užsiveržianti apyrankė užtikrina ligi šiol tiksliausią kraujo spaudimo matavimą išmaniuosiuose laikrodžiuose. Taigi, jau galime matyti ateitį, kuomet gydytojas pacientui rekomenduos ant riešo segėti išmanųjį laikrodį.
Pabaigai
Apžvelgėme tik mažytę dalelę mokslinių ir technologinių naujovių, kurias žmonija sukūrė 2022 m., bet ir straipsnis negali tęstis pusmetį. Na, taip, nepaminėjome net NTF (unikalių skaitmeninių žetonų) beprotybės – tai blokų grandinėje saugoma galimybė girtis, kad tau priklauso vienas ar kitas virtualaus meno kūrinys. Čia matėme kosminį kainų augimą ir ne mažiau didingą kritimą.
Kas svarbiausia – nežiūrint nieko, žmonija juda į priekį, mokslas dovanoja mums ateitį, parodydamas, kad net ir karo dūmais apgaubti 2022-ieji atnešė žmonijai daug puikių dalykų.
O kiti metai bus tikrai geresni ir skaitysime apie jų atneštas naujoves naudodami 5G internetą.