„Kurti tam tikrus sužaidybintus algoritmus pradėta vos atsiradus kompiuterinėms technologijoms, tačiau gana ilgą laiką mokslininkai tai laikė ne pramoga, o niša tyrimams ir bandymams. Supratus, kad kompiuteriai gali būti naudojami ir laisvalaikiui, vaizdo žaidimai netruko išpopuliarėti ir šiandien jau yra tapę milijardus kasmet uždirbančios industrijos varikliu“, – sako Arnas Lukošius, „Tele2“ inovacijų ekspertas. Jis dalijasi įdomiausiais faktais apie vaizdo žaidimų evoliuciją.
Tenisas dviem
Vaizdo žaidimų istorijai pradžią davė 1940-ieji, kai Alanas Tiuringas išrado kompiuteryje žaidžiamą šachmatų žaidimą su dirbtinį intelektą primenančia technologija. Vis dėlto, mokslininko žaidimui parašyti algoritmai buvo per sudėtingi tuometiniam kompiuteriui, todėl A. Turingas kai kuriuos ėjimus turėjo įrašyti rankiniu būdu. Nors iki savo mirties mokslininkas taip ir nesukūrė tikro kompiuterinio žaidimo, jo darbas padėjo pagrindus ateinantiems dešimtmečiams.
Sprendžiant, kas iš tiesų buvo pirmas vaizdo žaidimas pasaulyje, egzistuoja kelios versijos, tačiau dažniausiai sutariama, kad jį 1958 m. sukūrė amerikietis branduolinės fizikos specialistas Williamas Higinbothamas. Nors jo sukurtas žaidimas „Tennis for two“ (liet. „Tenisas dviem“) nepasižymėjo jokiomis naujomis technologijomis, kurių neturėtų keli iki jo išrasti žaidimai, jis buvo pirmasis, sukurtas kaip pramoginis produktas, o ne akademinių tyrimų objektas.
„Tenis for two“ pirmą kartą buvo pristatytas 1958 m. spalio 18 d. per vieną iš kasmetinių Brukaveno nacionalinės laboratorijos lankytojų dienų. Elektroninis teniso žaidimas turėjo atskirus valdiklius, kurie buvo prijungti prie analoginio kompiuterio, o ekranui buvo naudojamas oscilografas. Žaidime vaizduojamas teniso korto vaizdas iš šono, o du žaidėjai valdiklio rankenėle reguliuoja smūgių kampą ir bando smūgiuoti kamuoliuką per tinklą spausdami mygtuką. Pristatytas žaidimas sulaukė milžiniško susidomėjimo – norintys jį išbandyti net laukė eilėse.
Nuo arkadų iki namų kompiuterio
Nuo pirmojo pramoginio vaizdo žaidimo atsiradimo ši technologija pradėjo sparčiai vystytis. 1962 m. prestižinio Masačiusetso technologijos instituto (MIT) profesorius Steve‘as Russellas milžiniškame universiteto kompiuteryje sukūrė žaidimą „Spacewar!“. Ši pažanga buvo svarbi ankstyvajai vaizdo žaidimų istorijai, nes 1960-aisiais ji paplito nedidelėje programuotojų bendruomenėje. Viešai prieinamas kodas buvo plačiai dalijamas ir atkuriamas kitose to meto kompiuterių sistemose.
1971 m. Stanfordo universitete buvo išrastas pirmasis komercinis arkadinis žaidimas „Computer Space“. Mokslininkai Nolanas Bushnellis ir Tedas Dabney buvo šio vėliau visame pasaulyje išpopuliarėjusio žaidimo aparato pradininkai. Jie pasinaudojo pagrindine „Spacewar!“ koncepcija ir sukūrė specialų, monetomis valdomą aparatą, kurį pagamino bendrovė „Atari“.
Po sėkmingo „Computer Space“ žaidimo 1972 m. mokslininkai sukūrė dar vieną žaidimą – stalo teniso simuliaciją „Pong“. Pastarasis buvo labai sėkmingas, todėl į rinką įžengė ir kiti monetomis valdomų žaidimų gamintojai, sukūrę arkadinių žaidimų pramonę. Tuomet išgarsėjo tokie žaidimai, kaip „Namco“, „Atari“, „Williams Electronics“, „Stern Electronics“ ir „Nintendo“, o į žaidimų salonus ėmė plūsti minios gerbėjų.
Žaidimai persikelia į namus
Natūralu, kad vaizdo žaidimus pamilę žmonės netrukus ėmė svarstyti, ar jų nebūtų galima žaisti per namuose turimus televizorius. 1972 m. vokiečių vaizdo žaidimų išradėjas Ralphas H. Baeris išleido „Magnavox Odyssey“ – pirmąją pasaulyje komercinę konsolę. To meto konsolės buvo gaminamos taip, kad jose buvo iš anksto įkeltas bet koks įsigytas žaidimas, o žaidimų kasetės buvo pradėtos naudoti tik po kelerių metų.
1989 m. pasirodė pirmoji didelė nešiojamoji žaidimų konsolė. Su keičiamomis kasetėmis žaidėjai galėjo žaisti tai, ką norėjo, savo pasirinktu metu. Tai galiausiai lėmė „Gameboy“ sėkmę, kuris kartu su „Gameboy Colour“ tebėra trečioji geriausiai parduodama visų laikų konsolė.
Iki 1988 m. pasaulinės pajamos iš žaidimų jau viršijo 20 mlrd. dolerių per metus. Konsolės išpopuliarėjo tarp jaunų, besiformuojančių žaidėjų auditorijos, todėl 1990-aisiais ir vėliau žaidimai tapo kultūriškai paplitę. Lentynose pasirodė keletas kultinių žaidimų: „Mario“, „Crash Bandicoot“, „Zelda“, „Street Fighter“.
1994 m. pavasarį maždaug 27 proc. JAV namų ūkių turėjo asmeninius kompiuterius, tad vaizdo žaidimai ėmė plisti ir kompiuteriniu formatu. Pirmasis populiarus 3D žaidimas „Doom“ pasirodė asmeniniuose kompiuteriuose 1993 m. ir yra laikomas svarbiausia kada nors sukurta pirmojo asmens šaudykle. Jis padarė didelę įtaką ne tik vėlesnėms šaudyklėms, bet ir vaizdo žaidimams apskritai, o nuo to laiko jį galima rasti beveik visose vaizdo žaidimų sistemose.
Vis dėlto, populiarumą vis dar išlaiko ir konsolės. Dešimtajame dešimtmetyje buvo parduota daugiau kaip 100 mln. vienetų „PlayStation One“ konsolių. Sėkmė, kurios sulaukė šios „Sony“ konsolės, privertė atkreipti dėmesį tokius techninės įrangos gamintojus kaip „Microsoft“. Pastaroji 2001 m. į rinką įžengė su konsole „Xbox“ – taip prasidėjo garsioji „Xbox“ ir „PlayStation“ konkurencija.
Dabar vaizdo žaidimai yra tapę viena didžiausių pramogų industrijų pasaulyje, kurios vertė bendrovės „Statista“ duomenimis 2022 m. siekė 346,87 milijardo JAV dolerių.
Žaidimai mobiliajame telefone
Kol populiarėjo konsolės ir kompiuteriniai žaidimai, antrame plane tyliai kilo ir kita technologija. 2007 m. buvo išleistas pirmasis „iPhone“ telefonas, pakeitęs tai, kaip iki šiol buvo žaidžiama telefonu. Pradėjus veikti mobiliųjų programėlių parduotuvei „App Store“, joje atsirado ir žaidimai. Šis vaizdo žaidimų formatas sparčiai išpopuliarėjo, o tarp labiausiai paplitusių atsidūrė tokie vardai, kaip „Angry Birds“ ar „Candy Crush“.
Itin didelį postūmį tobulėjantiems mobiliesiems žaidimams davė plečiamos mobiliojo ryšio technologijos. Žaidimus išmaniajame telefone ypač pakeičia naujosios kartos 5G ryšys. 5G greitis ir maža delsa leidžia srautiniu būdu transliuoti ir telefonui perduoti didelės apimties kompiuterinius žaidimus. Žaidimai, kuriuos iki šiol galėjo palaikyti tik galingas vaizdo plokštes ir procesorius turintys kompiuteriai ar specialios konsolės, dabar prieinami ir mobiliajame telefone.
Be to, naudojantis 5G mobiliųjų žaidimų žaidėjai gali mėgautis sudėtingesne grafika ir ryškesniais, tikroviškesniais vaizdo bei garso efektais. Naujosios kartos ryšys suteikia ir tokias galimybes, kurios iki šiol buvo nepasiekiamos – nors kai kurie mobilieji žaidimai jau siūlė papildytos ar virtualios realybės funkcijas, dabar jos yra kaip niekada tikroviškos ir įtraukiančios.