Lietuva savaitgalį vykusio bandymo metu įsitikino, kad šalies elektros sistema gali veikti nepriklausomai nuo dispečerių Maskvoje. Visiškas atsijungimas nuo Rusiškos IPS/UPS – pirmasis D. Kreivio prioritetas iki Vyriausybės kadencijos pabaigos, patvirtino ministras laidoje „DELFI Tema“.
„Kalbant apie tolesnius žingsnius, Lietuva visą laiką buvo įsitikinusi ir mes nuolat siūlėme sinchronizaciją (su kontinentine Europa – „Delfi“) atlikti 2024 metų pradžioje. Turime tam pasiruošę labai aiškius planus ir projektus, kuriuos reikia pabaigti, ir siūlėme latviams ir estams kartu persidėlioti priemonių katalogą, kurį reikia pasidaryti iki sinchronizacijos.
Tačiau mūsų kolegos Latvijoje, Estijoje mano, kad vis dėlto yra rizikų ir padarykime dar papildomas studijas. Tai šiuo metu daromos tos 3 studijos: adekvatumo, sistemos stabilumo ir kainodaros studijos, kurios atsakys į klausimą, ar saugu sinchronizuotis“, – vertina D. Kreivys.
Jis nesitiki „naujienų“ ar pokyčių po studijų, kadangi jos buvo atliekamos ir anksčiau, o energetinė sistema buvo tik stiprinama.
„Praėjusiais metais, iš karto po invazijos, vasarą, buvo sutarta, kad sinchronizaciją skubinsime, tam pritarė ir latviai, ir estai. Kažkodėl ta drąsa išgaravo iki metų galo. Ir dabar vėl turime tokį pakankamai sunkų pokalbį.
Bet Zagrebe buvo susitikimas su JAV energetikos sekretore, kuriame aiškiai sutarėme – jei studijų rezultatai bus pozityvūs, judame į sinchronizaciją. Tai aš labai tikiuosi, kad po studijų rezultatų neatsiras naujų kliūčių, nereikės sunešioti naujų geležinių klumpių, o visi judėsime į priekį“, – sako D. Kreivys.
Rugpjūčio 7 diena yra data, iki kurios Lietuva turi pranešti, jeigu nebepratęsia „Brell“ sutarties dar vieniems metams, ir terminas iki šios datos „bus labai įdomus, bus daug derybų, daug pokalbių“, informavo ministras.
„Ir negaliu pasakyti, kaip bus – ar mes kartu, o gal Lietuva viena, ar kokia situacija bus su „Brell“ sutartimi, dar šiai dienai negaliu pasakyti“, – vertino D. Kreivys.
Elektros kainos dėl sinchronizacijos ne pakils, o sumažės, patikino ministras, ir pažymėjo, kad studijos rodo kainų mažėjimą maždaug 7 proc. Lietuvoje ir Latvijoje, o 14 proc. – Estijoje.
Tokių mažų dujų ir elektros kainų šiemet daugiau gali nebebūti: prognozuoja 15-25 ct/kWh
Elektros ir dujų kainos biržose – daugiau nei metus nematytose žemumose. Ministras vertina, kad kainos iki metų pabaigos kiek didės, tačiau „nebėra net kalbos“ apie pernai matytas energijos kainų aukštumas.
„Turime labai dėkingą periodą. Turime daug hidroenergijos ir Skandinavijoje, ir ypač Latvijoje, kovą ir balandį turėjome nestandartiškai daug vėjo, tai leido elektros kainas prispausti prie žemės ir tikrai visi galėjome džiaugtis puikiomis kainomis. Lietuva turi įdiegusi 1,7 gigavato galios atsinaujinančios energetikos, per pastaruosius keletą metų skaičius patrigubėjo ir tendencija išlieka – tai taip pat duoda didelį impulsą kainai mažėti“, – paaiškino ministras.
Jis prognozavo, kad gyventojams elektros kaina turėtų svyruoti 15-25 centų intervale, aiškiau bus gegužę, kuomet bus perskaičiuojami visuomeniniai tarifai liepai.
Jis pažymėjo, kad maždaug 400 tūkst. gyventojų šiuo metu dar nėra pakeitę sutarčių su elektros energijos tiekėjais, nepaisant to, kad jau siūlomi geresni tarifai – Seime parengtas įstatymo projektas, kuris leis tiekėjams ir vienašališkai mažinti kainas (vienašališkai didinti kainų negalės). Birželio pabaigoje pasibaigs dabar gyventojams taikomos kompensacijos.
„Kadangi langas yra nuo 15 iki 25 centų už kilovatvalandę – tai tikrai kompensacijų nereikės, kainos nebebus tokios kaip dabar, kur buvo nustatytos lubos 28 ct/kWh – toli gražu nepasieks jau“, – vertina D. Kreivys.
O gamtinės dujos šiuo metu Nyderlanduose kainuoja apie 40 eurų už megavatvalandę, kone dvigubai pigiau nei prieš metus, ir beveik 8 kartus pigiau, nei pernai rugpjūtį, kuomet dujų kaina siekė aukštumas. Tuo metu Europos dujų saugyklos po žiemos – daugiau nei puspilnės ir pradėjo vėl pildytis.
„Dujų kaina, matome, metų gale bus šiek tiek didesnė, maždaug apie 40-50 proc. Dujų kaina metų gale prognozė yra tarp 60-70 eurų už megavatvalandę“, – apžvelgė D. Kreivys.
Jis patikina, kad ir Europos dujų saugyklose situacija yra kardinaliai pasikeitusi, todėl pasiruošimas kitai žiemai nebeatrodo baugus.
„Dujų kainas lemia ne tik tai, kad turėjom šiltą žiemą ir saugyklos liko užpildytos vidutiniškai 50 proc. Vakarų Europoje, o Latvijoje, Inčukalnyje – 35 proc. Tačiau lėmė ir tai, kad didžiausios gamintojos Kinijos ekonomika niekaip negali atsigauti, dujų vartojimas Azijoje yra mažas – tai leidžia mums džiaugtis žemesnėmis kainomis. Iš kitos pusės, šiokį tokį kainų didėjimą mes vis dėlto turėsime neišvengiama, prasidės saugyklų pildymas“, – pažymėjo D. Kreivys.
Lietuvai dujų trūkumas, anot jo, negresia – suskystintų gamtinių dujų terminalo 70 proc. pajėgumų rezervuoti dešimtmečiui, o ir likę 30 proc., bent jau artimiausią ketvirtį, užsakyti pilnai.
Turi žinutę dėl saulės elektrinių: pinigų bus visiems
Nukritusi elektros kaina, pabrangęs bankų finansavimas mažina atsinaujinančios energetikos projektų atsiperkamumą. Tačiau D. Kreivys mano, kad sąlygos tebėra patrauklios ir tai nesutrukdys tolimesnėms investicijoms.
„Šiai dienai kainos tikrai leidžia dar investuoti į saulės energetiką ir vėjo energetiką. Netgi jūroje.
60 eurų už megavatvalandę kaina buvo viena mažiausių, kurią turėjome, o turime ir 100 eurų ir daugiau. Yra ir sąlygos ir atsiperkamumas yra. Be abejo, kai elektra kainavo 350 eurų už megavatvalandę, saulės elektrinės atsiperkamumas sutrumpėja iki 2-3 metų. Bet turbūt natūralu, kad elektrinės atsiperkamumo terminas bus ar 7, ar 8, ar 9 metai. Tai yra tikrai normalus investavimo periodas“, – pažymėjo D. Kreivys.
Jis patikina, kad netrukus startuosiantis 40 milijonų eurų kvietimas gyventojams pasinaudoti parama saulės elektrinėms nebus paskutinis – apskritai pereina prie tęstinės paramos, iš viso šiemet saulės jėgainėms dar yra numatyta 150 mln. eurų, o jei bus dar didesnė paklausa – bus atrasta ir daugiau pinigų.
„Gyventojams galiu pasakyti, kad pinigų tikrai bus, nepritrūksime. Svarbu, kad būtų noras investuoti. Ir priemonę dabar, skirtingai nei anksčiau, padarėme tęstinę, kad gyventojams būtų patogiau, nebūtų eilių, kad ESO galėtų sklandžiau dirbti. ESO planuoja taip pat perdėlioti kai kuriuos mechanizmus, planuoja su diegėjais sudėlioti schemą, kuomet dėl galios (didinimo) galėtų kreiptis ne žmogus, o elektrinių statytojai, tai dar supaprastintų procesą. Žinutė būtų tokia – kad apsimoka statyti saulės elektrines, procesas lengvės, ir pinigų bus“, – apžvelgė D. Kreivys.
Miestų gyventojai galės pasinaudoti parama nutolusioms saulės elektrinėms, čia planuojama paleisti 20 mln. eurų apimties priemonę.
Ministrą tik stebina statytojų godumas.
„Šiek tiek stebino nutolusių saulės elektrinių kaina, kuomet ji buvo pakilusi iki 1500 eurų (už kilovatą galios). Tai tikrai didelė kaina, bet matant elektros kainos mažėjimą, aš manau, kad vystytojai taip pat savo apetitus susimažins ir žmonėm tų elektrinių kaina mažės, bus priimtina. Turbūt, mano akimis žiūrint, iki 1200 eurų už kilovatą yra ta riba iki kada žmonės galėtų statytis. Be abejo, kiekvienam reikėtų paskaičiuoti, kad kiekvienam kilovatui dar turime 300 eurų paramą, tad žmogui gautųsi 800-900 Eur – tai tikrai yra skaičius, kuris gali atsipirkti“, – mano D. Kreivys.
Dėl vėjo elektrinių jūroje: „Esu optimistas“
Lietuva kovo pabaigoje pradėjo pirmojo vėjo elektrinių parko Baltijos jūroje konkursą, kad jis įvyktų, reikia bent dviejų dalyvių. Tačiau verslo atstovai anksčiau kritikavo projektą dėl per menko valstybės indėlio, nepalankių sąlygų.
„Šiek tiek turime susidomėjimo. Be abejo, teisingai pastebėjote, kad ne tiktai kainos nukritusios, bet ir finansavimo kaštai labai paaugę, nes dėl infliacijos matome, kas vyksta rinkose, matome, kaip mums, gyventojams brangsta bankiniai pinigai. Tai matysime, aš esu optimistas. Matome pozityvių judesių, žingsnių ta kryptimi, o konkurso pabaiga ¬– kito mėnesio pabaigoje. Tikiuosi, kad turėsime (dalyvių – „Delfi“). Be to, spalio pradžioje skelbsime ir antrą konkursą. Abu parkai, planuojama, turėtų generuoti pusę šaliai reikalingos elektros energijos – todėl jų svarba yra milžiniška, ir tikiu, kad projektai bus įgyvendinti laiku“, – kalbėjo D. Kreivys.
Antrajame konkurse numatyta galimybė skirti valstybė subsidijų, tačiau D. Kreivys tikisi, kad gauti pasiūlymai bus palankesni ir nei vienu atveju subsidijų projektams nereikės.
„Ministerijos noras, ir turbūt visų Lietuvos gyventojų interesas – kad už elektrą, kuri bus generuojama jūroje, nereikėtų primokėti“, – pažymėjo D. Kreivys.
Ruošia „strategiją 3.0“
Iki Vyriausybės kadencijos pabaigos likus kiek daugiau nei metams, D. Kreivys išvardijo prioritetinius darbus, kuriuos tikisi užbaigti: numeris vienas yra desinchronizacija nuo Rusiškos IPS/UPS sistemos, antras – dvi sutartys dėl dviejų vėjo elektrinių parkų Baltijos jūroje.
„Trečias didelis prioritetas yra Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos trečio varianto patvirtinimas parlamente. Čia didelis iššūkis – šiuo metu yra atliekama didžiulė studija, kurią atlieka britų kompanija DNV, ji paruoš tris scenarijus, kurie bus modeliuojami Lietuvos energetikos agentūros, kartu su NREL, JAV nacionaline atsinaujinančios energetikos agentūra, kurioje dirba beveik 3000 žmonių, 300 mokslo daktarų.
Jie sumodeliuos mūsų visą sistemą, su visomis salomis (vandenilio – „Delfi“), ir mažaisiais moduliniais reaktoriais, jeigu tokių reikės, iki pat, juokiuosi, kištuko elektromobiliui. Gavę šiuos rezultatus, kitų metų pradžioje ateiname į parlamentą, ir, tikiuosi, kad iki kadencijos pabaigos mes turėsime labai išsamią tikslią strategiją iki 2050 metų. Skirtingai negu anksčiau – labai detalią“, – teigė D. Kreivys.
Jis įvardijo ir dar vieną prioritetą – vasarą bus pradėtas projektas energetinėms bendrijoms, jis skirtas skurdo riziką patiriantiems žmonėms savivaldybėse.
Daugiau apie elektromobilių plėtrą, investicijas energetikoje, žiūrėkite laidoje „DELFI Tema“.