L. Macijauskas teigia, kad rinkos labiausiai nemėgsta neapibrėžtumo.
„Kas dabar labiausiai veikia rinkas? Tai yra postkovidinė infliacija. Ši pandemija atėjo labai netikėtai, niekas nežinojo, kaip elgtis, kas bus toliau ir kokie galimi jos padariniai. Pandemijos išprovokuotas globalinės ekonomikos šokas buvo „suvaldytas“ itin agresyviomis centrinių bankų ekonomikos skatinimo programomis.
Iš esmės centriniai bankai turėtų tvarkytis su infliacija, nes tai nėra naujas dalykas, su ja jau teko visiems susidurti. Tačiau šį kartą turime ją šiek tiek didesnę, nei esame pratę, todėl ji kelia mums susirūpinimą, kurį bando valdyti centriniai bankai, pradėję agresyvias ekonomikos „vėsinimo“ programas ir keldami palūkanas. Yra ir kitų instrumentų, bet pagrindinis – palūkanų kėlimas.
Taip pat turime ir kitą nerimą keliančią situaciją – karą Ukrainoje. Nors tai irgi nėra naujiena, nes karai vyko ir anksčiau, ir, tikėtina, vyks ateityje, šį karta problema yra tame, kad karas vyksta arčiau mūsų. Atsirado naujų problemų: neigiama globalinė sankcijų Rusijai įtaka, įtampa žaliavų rinkose, baimė dėl tolesnės konflikto eskalacijos. Todėl geopolitinė situacija neramina rinkas, ir dėl to pastaruosius dvylika mėnesių akcijos krenta.
Dar viena problema – dešimtmečius besitęsianti įtempta nekilnojamojo turto rinkos situacija Kinijoje ir prastai suvaldyta pandemija kelia grėsmę tvariam Kinijos ekonomikos augimui. Kinija yra labai rimtas žaidėjas pasaulio rinkoje, ir jeigu Kinija užsidaro ir negamina, visi turi problemų. Kinijai nepavyko suvaldyti pandemijos taip gerai kaip Europai ar JAV, todėl rinkoms vis dar yra sudėtinga situacija.
Taigi turime tokius keturis aspektus, kurie labiausiai veikia rinkose. Vienu ar kitu momentu tokių neapibrėžtumų yra visą laiką. Infliacija, kariniai konfliktai nėra naujas dalykas, pandemija, žinoma, kartą per šimtmetį, o Kinijos lėtėjimas irgi yra kadaise buvęs. Tačiau, kad visi keturi dideli veiksniai veiktų rinkose vienu metu, to dar nėra buvę“, – tikina analitikas.
Anot L. Macijausko, kalbant apie infliaciją ir palūkanų normas, svarbu suprasti tai, kad vienas iš centrinių bankų pagrindinių uždavinių yra turėti pilną užimtumą tam, kad būtų mažas nedarbas ir stabili infliacija.
„Stabili infliacija yra apie 2–3 proc. – tai yra gana normalus skaičius, ir jeigu jis pasikreipia į mažesnę ar didesnę pusę, Europos, JAV ir kiti centriniai bankai bando proaktyviai reaguoti. Tas reakcijos laikas nėra labai didelis. Jeigu palūkanos didėja, vadinasi, infliacija jau pradėjo judėti į kažkurią pusę. Jeigu infliacija kyla į viršų, tai centriniai bankai bando su ja kovoti keldami palūkanas.
Bankų idėja yra tokia: keliame palūkanas, tiems, kas turi paskolų, didėja kaštai, reikia atiduoti pinigus už paskolos aptarnavimą, lieka mažiau pinigų vartojimui, jei lieka mažiau pinigų vartojimui, mažiau perka, mažiau vaikosi tos pačios prekės, mažėja paklausa ir infliacija turi tvarkytis“, – aiškina pranešėjas.
Pasak L. Macijausko, šį kartą JAV centrinis bankas smarkiai pavėlavo.
„Pandemija nėra iš tų situacijų, kurią visi nusimato savo programose: jei bus pandemija, elgsimės šitaip. Pandemijos reikalai yra naujiena, ir, šįkart, centriniai bankai, nežinodami, kaip viskas gali būti, šiek tiek pavėlavo. Ypač JAV centrinis bankas, kuris yra kaip ir anksčiausiai išbėgęs į aikštelę, pavėlavo daugiau nei pusmetį. Kai tu vėluoji, turi vytis greitesniu tempu, o rinkoms tai nepatinka.
Pastaruoju metu matome, kad palūkanų normų klausimai, kiek kels, kada kels, kokiais tempais, kas bus toliau, tai yra klausimai, kurie labiausiai neramina rinkas. Netgi gali pasakyti, kad pakėlė palūkanas kaip ir visi tikėjosi, bet klausimų-atsakymų sesijoje pasako, kad viskas dar priešaky ir didinsime toliau, tai rinkoms gali tai nepatikti.
Šį kartą centriniai bankai smarkiai pavėlavo, todėl jie turi vytis ir tą daryti greičiau, ir tai yra vienas esminių veiksnių, kodėl rinkos tai sunkiai perneša ir kodėl mes turime tokius neigiamus metus“, – dėsto L. Macijauskas.
Jis teigia, kad jau kitų metų pirmąjį ketvirtį greičiausiai turėsime pauzę.
„Tai reiškia, kad palūkanų pikas pasieks kitų metų ketvirtį, po kurio viskas gali leistis žemyn. Netgi metų gale palūkanos gali judėti žemyn, tai būtų atsipalaidavimo metas. Kai rinkos supranta, kur yra pabaiga ir naujo ciklo pradžia, tai gali būti vienas iš esminių momentų, kada pradėti investuoti.
Šiuo metu matome, kad pasaulio akcijos spalį buvo per 12 mėnesių nukritusios daugiau negu 20 proc. Tai yra tikrai retas reiškinys. Per pandemiją, pavyzdžiui, akcijos smarkiai nukrito ir gana greitai atšoko, todėl tokio 12 mėnesių rezultato neturėjome. Dabar jau tokį turime, nes nuo 2021 m. lapkričio akcijos juda žemyn, ir spalį buvo daugiau negu –20 proc. per 12 mėnesių.
Bendrame kontekste, pavyzdžiui, per 40 metų, tai tik 2008 m. krizė buvo reikšmingai gilesnė, ir 2001 m. NT burbulas buvo panašus į dabartinę situaciją. Taigi tai nėra eilinis pakritimas, iš finansų rinkų dalyvių elgesnos galime matyti, kad ši situacija nėra standartinė.
Jeigu kritimas per 12 mėnesių yra daugiau negu 20 proc., kas būna toliau per sekančius tris metus? Galima sakyti, kad Lietuvoje tai yra standartinis investuotojo užsibuvimas vienoje vietoje. Mes dar nesame ilgalaikiai investuotojai, nors reikėtų.
Taigi tais atvejais, kai per 12 mėnesių pasaulio akcijos nukrenta 20 proc. ir daugiau, pasitaikė apie 5 proc. viso laiko tokių situacijų. Kas būna toliau? Matome, kad absoliučiai visais atvejais po to sekusių 36 mėn. rezultatai buvo teigiami, kol kas per 40 m. dar nėra buvę kitaip. Tai nėra garantija, bet statistiškai tai yra labai tikėtina.
Vidutiniškai per tokį periodą pasaulio akcijos brangdavo 45 proc., geriausias buvo apie 90 proc., blogiausias šiek tiek daugiau negu nulis. Remiantis statistika, pagal dabartinę situaciją, akcijos yra pakritusios daugiau negu vidutiniškai, o tai transformuojasi į ateinančių metų geresnį negu vidutinį periodą“, – aiškina analitikas.
Kalbėdamas apie tai, kuriuo metų laiku geriausia būti investavus į akcijas, L. Macijauskas pabrėžia, kad lapkritis ir gruodis yra vieni geriausių mėnesių metuose.
„Metų galas yra geresnė metų pusė, kurios metu yra sugeneruojama beveik 30 proc. visos metinės grąžos, kalbant apie pagrindinį JAV akcijų indeksą S&P500. Per šiuos du mėnesius vidutinis rezultatas būna 2–3 proc.
Įdomu tai, kad apie 50 proc. tos dviejų mėnesių grąžos vidutiniškai susigeneruoja per paskutines dvi savaites metuose. Tai yra vadinamas „Santa Claus Rally“, kurio metu visi šventiškai nusiteikę nelabai stebi tas akcijas, rinkose yra išsekęs likvidumas, yra mažiau rinkos dalyvių. Kitaip tariant, daugiau pirkėjų gali greičiau ir aukščiau pastumti rinką.
Esamas rinkų sentimentas yra slegiamas daugiau nei vidutiniškai blogų faktorių. Tai yra eilė faktorių: infliacija, kuri po truputį rimsta, centrinių bankių keliamos palūkanos, kurios tiesiogiai veikia namų ūkius, verslus, NT vystytojus ir kitas įmones, kurios yra daug pasiskolinusios.
Gali būti taip, kad centrinių bankų daromi veiksmai, kurie yra smarkiai vėluojantys, jau eina į pabaigą. Taigi sekantį ketvirtį, o gal net gruodžio 14 d., kai JAV centrinis bankas turės paskutinį šiemet susirinkimą ir visi įdėmiai klausys, ką jie pasakys per klausimų-atsakymų sesiją, nes rinkos lūkesčiai yra tas veiksnys, kuris labiausias jas judina“, – dėsto pranešėjas.
Pasak jo, pasaulio akcijų indeksai jau yra pasikoregavę daugiau negu vidutiniškai.
„Tai reiškia, kad rinkos krenta, pirkėjų mažėja, visi nuliūdę ir nepuola pirkti. Dažnas, supanikavęs, net parduoda ir laiko pinigus su idėja, kad sulauks pasaulio pabaigos kritimo, per kurį labai pigiai nusipirks.
Visgi, realybė yra ta, kad kai visiems būna baisu, tada vidutiniškai yra geresnis metas investuoti. Tą baisumą dažnai galima pamatuoti per primityvų 12 mėnesių rezultatą. Jei pasaulio akcijos stipriai pakilo ir statistiškai reikšmingai nukrypo nuo vidurkio, tada galima teigti, kad reikėtų būti atsargesniais.
Jei per metus akcijos nukrito 20 proc. ar daugiau ir absoliučiai visi variantai buvo teigiami ir jei nebus kokių nors naujų įvykių, kurie dar labiau sutirštins spalvas ir įneš neapibrėžtumo, galima daryti tokią prielaidą, kad sekantys 36 mėn. gali būti ženkliai geresni nei vidutiniai.
Taigi, jei planuojate investuoti ir svarstote, ar verta tai daryti dabar, tai tikrai yra žymiai geresnis metas nei buvo prieš metus. O ar turėsime geresnį – sunku pasakyti“, – apibendrina L. Macijauskas.