Kuo startuolis skiriasi nuo tradicinio verslo?
L. Žemaitytė-Kirkman teigia, kad pagrindinis dalykas, kuo startuolis skiriasi nuo tradicinio verslo, tai yra technologinis sprendimas.
„Technologija leidžia greitai augti. Mes turime numylėtą ir tikrai daug kartų visur minėtą startuolį vienaragį „Vinted“, kurio technologija leidžia žmonėms pirkti ir parduoti dėvėtus drabužius vienu paspaudimu 13-oje šalių. Jeigu tai būtų fizinė parduotuvė, vargu, ar ji taip greitai išsiplėstų, bet kadangi tai yra technologinis sprendimas, tą galima padaryti labai greitai“, – dėsto tvarių inovacijų centro vadovė.
Anot A. Milinavičiaus, svarbu pastebėti, kad šiandien yra tokių startuolių, kurių komandą sudaro vos penki žmonės, o jie aptarnauja 100 mln. vartotojų JAV.
„Tokiais atvejais supranti, kad technologija neturi ribų, ir būdami čia, Lietuvoje, galime spręsti kitų šalių gyventojų problemas. Visi startuoliai, vienaip ar kitaip, nekūria sprendimų tik tam, kad juos kurtų, jie iš tikrųjų sprendžia tikras, egzistuojančias problemas“, – aiškina A. Milinavičius.
L. Žemaitytė-Kirkman pridūria, kad penkių žmonių komanda gali ne tik aptarnauti milijonus žmonių JAV ar kitose šalyse, bet ir pritraukti investicijų į Lietuvą.
„Lietuvių startuoliai tikrai auga, ir per pastaruosius penkerius metus, pagal 2021 m. viešai pateikiamus duomenis, pritraukė rekordinių 420 mln. eurų investicijų. Tai reiškia, kad per penkerius metus startuolių ekosistema išaugo 17 kartų, o jos vertė yra 7,1 mlrd. eurų. Lietuvoje turime septynis vienaragius ir daugiau nei 700 startuolių įvairiose srityse“, – teigia ji.
A. Milinavičius aiškina, kad šiandien tikrai galima sukurti technologinį sprendimą, kuris daugiau nereikalauja nieko kito, bet vis daugiau žmonių gali juo naudotis.
„Neseniai perkopėme 8 mlrd. pasaulio gyventojų ribą. Įsivaizduokite, jeigu kokia nors komanda pritraukia 1 proc. šių žmonių ir juos visus aptarnauja, ir iš kiekvieno iš jų, pavyzdžiui, per mėnesį paprašo dviejų eurų. Tai ir yra vienaragių grožis“, – teigia jis.
Pasak jo, šiandien galima kalbėti apie didelį lietuvių startuolių proveržį įvairiose srityse.
„Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriu gyvybės mokslams, nes man tai yra artima, tačiau iki galo nėra suvokiama, ką reiškia analizuoti DNR kodą, karpyti jo ribas; spręsti siaubingų ligų problemas, kai ilgą laiką net neturėjome tokių technologinių galimybių.
Kalbėkime apie Lietuvą – mūsų lazeriai, apie kuriuos ilgą laiką jau kalbame, atneša vis daugiau naujienų, ir vis daugiau naudingų sričių naudojasi jų sprendimais. Nežinau, ar dažnas lietuvis žino, kur šiandien yra pritaikomi lietuvių sukurti lazeriniai sprendimai. O kur dar kosmoso technologijos?“, – klausia A. Milinavičius.
Ką veikia startuoliai?
L. Žemaitytė-Kirkman teigia, kad jai artimiausios temos yra finansinės technologijos ir tvarios inovacijos.
„Tai startuoliai, kurie kuria inovacijas, kurios gali padėti mums išsivalyti. Mano nuomone, šita tema niekur nedings, nes žmonių kūrybiškumui nėra ribų, visi mes norime gyventi gražesnėje ateityje, ir, tikėtina, kad norėtume gyventi ne Marse, o Žemėje, todėl reikėtų tą Žemę susitvarkyti. Tvarių inovacijų tema yra tokia plati, kad ji tikrai niekur nedings ir yra verta investuotojų dėmesio“, – tikina pašnekovė.
Anot A. Milinavičiaus, šioje vietoje reikėtų priminti, kad esame Europos bendrijos nariai, o Europos Komisija ne be reikalo skelbia tas kryptis, į kurias bus didžiausios investicijos.
„Tokiu būdu Europos Komisija labai stipriai mažina tam tikrą riziką. Inovacija yra neatsiejama nuo rizikos. Jei šimtas žmonių bando kažką atrasti, tai nebūtinai jiems visiems tai pasiseks. Dėl to mes ir investuojame, kad pasiektume proveržį, ir tam, kad paskui privatiems investuotuojams būtų truputį saugiau investuoti į aukštos rizikos sprendimus.
Ir tas vadinamasis greendeal'as, arba Europos žaliasis kursas, yra milžiniškai didelė programa, kuri tikrai ilgą laiką gyvuos, ir kuri sprendžia tikrąsias žmonijos problemas, kurias mes kartais supraprastinamai vadiname tvarumu. Tačiau po tuo tvarumu juk kažkas slepiasi.
Ar žmonės, gyvendami mieste, žiūrėdami į pastatus, susimąsto apie CO2 emisijas? Juk pastatai sudaro 40, o kartais net 50 proc. taršos. Kiek pinigų yra dedama į šiuos sprendimus?“, – klausia A. Milinavičius.
L. Žemaitytė-Kirkman atsako, kad Lietuvoje yra pati Proptech pradžia, ir ši technologija šiemet žengė pirmuosius žingsnius, bet potencialas yra milžiniškas.
„50 proc. CO2 emisijų ateina iš pastatų, kurie yra naudojami tikrai ne visu paros metu. Biuruose, namuose mes būname ne visą parą, taip pat ir visuose kituose pastatuose, kuriuose kartais lankomės, jie yra atsakingi, kai kurių ataskaitų duomenimis, už iki 50 proc. CO2 emisijų. Taigi potencialas inovacijoms šioje srityje yra milžiniškas“, – teigia ji.
„O kur dar finansai?“, – klausia A. Milinavičius. „Visai neseniai, jei keliavai ir reikėjo susimokėti, būtinai turėjai turėti kortelę. Jei užsisakei kokią nors paslaugą, tai būtinai reikėjo važiuoti į biurą arba grįžti namo, atsidaryti kompiuterį, prisijungti, atlikti pavedimą, kuris gal šiandien, gal rytoj, o gal tik po dviejų dienų bus įvykdytas.
Šiandien atėję į bet kurią kavinę ar restoraną, galime atsiskaityti ne tik mobiliuoju telefonu, bet ir prilietę žiedą, laikrodį. Taip jau yra gal tik septynerius ar dešimt metų, bet jau nukeliavome didelį kelią. Už tai ačiū startuoliams“, – džiaugiasi A. Milinavičius.
Kaip investuoti į startuolius?
L. Žemaitytė-Kirkman teigia, kad kaip ir su visomis investicijomis, labai svarbu pasidomėti ir suprasti, kur eini.
„Lietuviams gana aiški investicija į nekilnojamąjį turtą. Visiems suprantama – nusipirkau, turiu, matau, kad stovi. Viskas konkretu, matau, kaip kyla vertė, parduosiu, gausiu daugiau pinigų, štai mano grąža. Situacija su investavimu į akcijas gėrėja, didėja finansinis raštingumas, žmonės pradeda suprasti, ką tai reiškia. Manau, sekantis žingsnis yra siekti suprasti, kaip investuoti į startuolius.
Kaip ir su nekilnojamuoju turtu, dažnai daroma klaida, mąstymas, kad nusipirkau, tai mano. Tai reiškia, kad jeigu aš dabar investuoju, į tave, mielas startuoli, tai noriu, kad pusė tavo vertės, akcijų būtų mano. Kas tada atsitinka? Įkūrėjai praranda motyvaciją dirbti po 18 valandų per parą, nes verslas kaip ir nebe jų“, – dėsto L. Žemaitytė-Kirkman.
A. Milinavičius pritaria, kad tai yra viena didžiausių klaidų investuojant į startuolį.
„Tikrai žinau ne vieną tokį pavyzdį, kai kalbiesi su žmogumi, kuris sako, kad jam įdomu aukšta rizika, kad jis norėtų investuoti, ir kai investuoja, mano, kad nusipirko. Aš visada tokius žmones truputį pataisau, sakydamas, kad kai investuoji į tam tikros komandos kuriamą sprendimą, tai visų pirma investuoji į komandą ir į tikėjimą ja. Jei manai, kad žinai geriau už tą komandą, kodėl tu pats to nepadarai? Panaudok tuos pinigus savo sprendimams kurti. O jeigu jau nusprendei prisidėti prie tam tikro sprendimo kūrimo, tai ir leisk tai komandai kurti tą sprendimą“, – dėsto pašnekovas.
Anot jo, dažnas investuotojas daro didelę klaidą, kai pernelyg susižavi kūrėjų charizma arba pasaulį keičiančia idėja.
„Visada labai svarbu išlaikyti racionalų protą. Ne viskas, kas yra parašyta, yra realybė. Reikia suprasti, koks yra tas sprendimas, prie kurio tu prisidėjai, ar ta komanda tikrai turi pakankamai kompetencijų tą sprendimą įgyvendinti, kokia yra viso to vertė?
Prieš tai minėjome, kad žvelgiant į statuolį, negali žiūrėti tik į mūsų šalį arba į tą sprendimą, kaip jis šiandien veikia Lietuvoje. Reikėtų pagalvoti, ar toks pats sprendimas galėtų veikti Vokietijoje? Kokią rinkos dalį jis galėtų užimti? Kokia yra konkurencinė aplinka?
Kitas dalykas – nebūtinai investuotojai privalo iki galo išmanyti sektorių, jie gali tiesiog pasidomėti tyrimais. Pavyzdžiui, jei investuoji į gyvūnų maistą gaminantį startuolį, tai nebūtinai pats turi mylėti gyvūnus, svarbiausia žiūrėti į verslo principus.
Trečias dalykas – negalima įsimylėti sprendimo. Jis negali pats savaime būti svarbus dalykas. Startuoliai sprendžia problemas, todėl reikia įsimylėti problemą ir padėti komandai kitu kampu pamatyti, kaip prieiti prie tos problemos sprendimo“, – aiškina A. Milinavičius.
Nuo ko pradėti?
A. Milinavičius teigia, kad pirmas žingsnis, norint investuoti į startuolį, gali būti tiesiog atsidaryti „Google“ ir pasigūglinti – informacijos, teorijos yra labai daug, visko galima išmokti.
„COVID-19 pandemijos sukūrėme online platformą „Verslo angelų mokykla“, nes pamatėme, kad pradėjo augti dėmesys startuoliams, o jiems labai reikėjo kapitalo tam, kad įgyvendintų tam tikrus sprendimus. Akivaizdu, kad mąstai labai stipriai išaugo, tačiau, natūralu, tam tikras kapitalas tapo nepasiekiamu. Kiekvienos krizės metu būna žmonių, kurie nori ir gali investuoti.
Kas yra verslo angelas? Tai yra tas žmogus, kuris, pagal visą teoriją, labai anksti ateina pas startuolį ir padeda jam nepražūti. Kaip tikras angelas sargas“, – šypsosi pašnekovas.
Pasak jo, pradėti investuoti į startuolius galima ir su 2 tūkst. eurų.
„Pavyzdžiui, Lietuvos verslo angelų tinklas kviečia verslininkus ir žmones, kuriems yra įdomios technologijos. Tada jie skirstomi į tam tikras grupes – sindikatus, kurie turi vieną ar du žmones, vadinamuosius verslo angelus, kurie yra profesionalai ir gali pamokyti kitus. Jei nori investuoti į vienaragį, tai tikrai gali tą padaryti su maža pinigų suma tokiuose mokymuose.
Taip pat galima ateiti į „Verslo angelų mokyklą“ ir mokytis joje, nes tam ją ir sukūrėme. Kaip jau minėjau, startuoliai yra aukštos rizikos, bet ir aukštos pridėtinės vertės kompanijos. Rizika priklauso nuo žmogaus tolerancijos ribų. Vienam tai yra labai rizikingas dalykas, kitam – ne. Tai mes savo mokykloje dažniausiai stengiamės skirti daug laiko praktiniams dalykams, paaiškinti, kaip vertinti komandą, sprendimą, ko nedaryti, kokie yra dažniausi kritiniai taškai.
Taigi, yra metodikų, tam tikrų praktikų, tikrai nėra jokios fantastikos. Siūlau rasti tuos žmones, kurie daugiau žino, nepasitikėti viena nuomone. Kuo daugiau nuomonių išklausysi, tuo geresnį sprendimą pasirinksi“, – pataria pašnekovas.
A. Milinavičius teigia, kad geriausias laikas investuoti yra šiandien.
„Šiandien yra geriausias laikas investuoti. Jei iš šalies pažiūrėtume į pasaulį, kuriame gyvename, ir tai, kas vyksta šiandien, jei investuosi į tuos, kurie kuria ateitį, kas blogiausio gali nutikti?“