Startuolio vadovas Gediminas Pekšys pasakoja, kad tokių rezultatų pavyko pasiekti tik dėl didžiulio įmonės specialistų įdirbio.
„Oxipit“ komandą sudaro žmonės, kurie ir anksčiau turėjo reikšmingų pasiekimų dirbtinio intelekto srityje. Akademine prasme, tai gana skirtingų sričių specialistai: matematikai, fizikai, medikai, duomenų mokslininkai. Tačiau juos visus jungė vienas bendras bruožas – domėjimasis dirbtiniu intelektu. Daugelis jų jau turėjo patirties kurdami pasaulinio lygio dirbtinio intelekto sprendimus kitose įmonėse.
Matėme, kad dirbtinis intelektas ir vaizdų atpažinimas gali pasitarnauti medicinoje – palengvinti gydytojų darbą, pagerinti diagnostinę kokybę. Ankstesnė dirbtinio intelekto patirtis, akademinės žinios ir profesinė branda leido mums greitai judėti nuo idėjos iki prototipo ir, galiausiai, iki veikiančio sertifikuoto produkto. Mūsų atveju, nuo įmonės steigimo iki pirmojo sertifikuoto sprendimo, kurį galima naudoti klinikinėje praktikoje, kelias truko mažiau nei dvejus metus. Medicinos srityje tai – šviesos greitis.
Svarbu paminėti, kad komandos branduolys liko beveik nepakitęs nuo pat įmonės pradžios. Ir toliau esame glaudžiai bendraujanti mokslininkų ir profesionalų komanda“, – pabrėžia G. Pekšys.
„Oxipit“ kuria radiologijai skirtus dirbtinio intelekto sprendimus. Šiuo metu įmonė siūlo du produktus: „ChestEye“ bei „ChestLink“.
„ChestEye“ veikia kaip virtualus gydytojo radiologo asistentas. Per dieną radiologai peržiūri gausybę rentgeno nuotraukų. Darbo tempas lemia, kad gydytojas gali nepastebėti kai kurių subtilių radiologinių darinių. Mūsų sprendimas padeda gydytojams išvengti tokių klaidų. Dirbtinis intelektas peržiūri kiekvieną rentgeno nuotrauką ir gydytojo jau parengtą aprašymą. Jei jis pastebi darinį nuotraukoje, kuris nėra paminėtas gydytojo aprašyme, jis siunčia žinutę gydytojui, kad šis tą nuotrauką peržiūrėtų dar kartą. Žinutėje iškart nurodoma, kokį papildomą darinį aptiko dirbtinis intelektas.
Visa tai vyksta realiu laiku, todėl diagnostinius netikslumus galima pastebėti ir ištaisyti iš karto – pavyzdžiui, kol pacientas dar yra poliklinikoje ar prieš išrašant jį iš ligoninės“, – dėsto pašnekovas.
Anot jo, klaidos ir netikslumai yra neatsiejama kiekvienos profesijos dalis, o šis sprendimas suteikia galimybę jų išvengti.
„ChestEye“ taip pat ypač svarbus ankstyvai plaučių vėžio diagnostikai. Praėjusiais metais „Oxipit“ kartu su „AstraZeneca“ ir Kauno miesto bei Šeškinės poliklinikomis atliko tyrimą. Papildomai peržiūrėdamas nuotraukas ir aprašus, „ChestEye“ tyrimo metu padėjo aptikti 190 papildomų pakitimų, iš kurių – 82 subtilūs židininiai pakitimai. Jie gali indikuoti ankstyvą plaučių vėžio ligos stadiją. Daugelis pakitimų – itin smulkūs, sunkiai pastebimi žmogaus akimi.
Be kasdienės pagalbos radiologui, „ChestEye“ yra itin reikšmingas įrankis padėti anksčiau diagnozuoti plaučių vėžį. Įsivaizduokite, kad atvykote į polikliniką profilaktiniam sveikatos patikrinimui, arba, skundžiatės kosuliu, ir gydytojas pirmiausia ieško su galima liga susijusių pakitimų. Gydytojas pirmiausia orientuojasi į pirminius, su potencialia liga susijusius darinius. Židininiai dariniai – antriniai radiniai, itin smulkūs, gali būti nepastebėti. Dirbtinis intelektas nediskriminuoja – kliniškai svarbius radinius jis vertina vienoda svarba.
Mūsų tyrimo duomenimis, naudojant „ChestEye“ nacionaliniu mastu, mūsų sprendimas padėtų anksčiau diagnozuoti per 20 proc. visų kasmet šalyje nustatomų plaučių vėžio atvejų. Kuo anksčiau vėžys aptiktas, tuo veiksmingesnis jo gydymas ir galimybė pagerinti paciento gyvenimo kokybę bei išsaugoti gyvybę.
Dėl „ChestEye“ diegimo į nacionalinės esveikatos sistemas šiuo metu kalbames su keliomis Europos Sąjungos valstybėmis“, – teigia G. Pekšys.
Anot jo, šis sprendimas nepriklausomai aprašo tik sveikų pacientų nuotraukas.
„Poliklinikose, kuriose dažnai atliekami profilaktiniai patikrinimai, daugiau nei 50 proc. visų plaučių rentgeno nuotraukų gali būti be pakitimų. Nors pacientas sveikas, radiologui vis tiek reikia šį tyrimą peržiūrėti ir aprašyti. Tai užima laiko, kuris galėtų būti skirtas peržiūrint rentgeno nuotraukas su pakitimais. „ChestLink“ veikia 99.9 proc. tikslumu“, – aiškina matematikas.
Abu „Oxipit“ sprendimai naudojami tiek Lietuvoje, tiek daugelyje užsienio šalių. Geografija itin plati – nuo Australijos, Europos iki Pietų Amerikos – Brazilijos ar Kolumbijos.
„Kurdami dirbtinio intelekto sprendimus, pirmiausia galvojame apie galutinį sprendimo naudotoją – gydytoją, ir jo darbo su sprendimu patirtį. Sprendimas turi būti paprastas naudoti, informatyvus, neapsunkinantis gydytojo kasdienės darbo rutinos, atvirkščiai – ją palengvinantis. Todėl „Oxipit“ produktai itin gerai vertinami medicinos specialistų.
Niekas nesitikėjo, kad jau 2022 m. rinką pasieks pirmasis sertifikuotas dirbtinio intelekto sprendimas, galintis rengti rentgenogramų aprašus nepriklausomai, be gydytojo įsitraukimo. Niekas neabejojo, kad ateityje tokie sprendimai bus sukurti, tačiau galbūt po penkerių ar dešimties metų. Tai, kad taip nutiko šiemet – didžiulis technologinis pasiekimas.
Kuriame unikalius, pasaulyje pirmaujančius medicinos diagnostikos sprendimus, tad turime nemažą rizikos kapitalo fondų ir strateginių investuotojų susidomėjimą. Medicinos diagnostika pasaulio mastu – didžiulė rinka, kurioje dirbtinis intelektas tampa kasdienės praktikos dalimi.
Vis dėlto medicina yra gana konservatyvi sritis. Todėl turbūt didžiausias iššūkis – ateities sprendimus kurti šiandien, kartu suvokiant, kad jie į vadinamąjį mainstream ar tipinę kasdienę praktiką atkeliaus galbūt po dvejų, trejų ar penkerių metų“, – aiškina pašnekovas.
G. Peškys teigia, kad įmonės tikslas buvo sukurti pirmąjį nepriklausomai veikiantį medicinos diagnostikos dirbtinio intelekto produktą, o tolesni įmonės tikslai siejami su sprendimų taikymu kasdienėje praktikoje.
„Kaip minėjau, „ChestEye“ diegimas nacionaliniu mastu padėtų anksčiau diagnozuoti plaučių vėžį bei išvengti diagnostinių klaidų. Paprasčiau – kalbame apie pacientų sveikatą, gyvenimo kokybę ir išgelbėtas gyvybes“, – pasakoja matematikas.
Jis 2017–2020 metus dirbtiniam intelektui vadina eksperimentiniu etapu, kai į rinką atėjo daug bandomųjų, ne visada išbaigtų sprendimų, startuoliai ir įmonės mokėsi dirbtinio intelekto galimybių ribas.
„Manau, kad dabar ateina šio sektoriaus brandos etapas: rinkoje išlieka tik pamatuoti, naudą teikiantys sprendimai. Rinkos dalyviai išmoko eksperimentų pamokas, supranta galimybes ir turi keleriopai didesnius resursus.
Tad nors šiame etape ir matysime mažiau dirbtinio intelekto sprendimų, jie taps kasdienybės dalimi, ir jų įtaka mūsų gyvenime bus žymiai didesnė.
Nuo pat bendrovės įkūrimo siekėme medicinoje taikyti naujausius dirbtinio intelekto ir duomenų mokslo pasiekimus. Kalbant apie dirbtinio intelekto mokslo srities proveržį, šie metai išties ypatingi, ir teikia daug naujų ateities produktų vystymo galimybių“, – džiaugiasi G. Peškys.
