E. Pabrėža pasakoja, kad verslo idėja 2010 m. kilo jo verslo partneriui Jonui Jonuškai.
„Aš buvau pradėjęs kitą veiklą patentavimo srityje, o jis dar dirbo bendrovėje, kurioje anksčiau buvome kolegos. Jonas turėjo mintį, kad lazerių gamybą būtų galima pakreipti šiek tiek kitokia linkme, nei tradiciškai daro lazerių įmonės. Pritaikyti principus iš telekomunikacijų srities, naudoti robotiką, tam tikrus surinkimo algoritmus ir taip gaminti lazerius, kurie būtų skirti laboratorinėms veikloms, medžiagų tyrimams ir kitiems uždaviniams.
Tuo metu Lietuvoje buvo rizikos kapitalo fondų, kurie aktyviai ieškojo, kur investuoti. Lazeriai buvo tas žodis, kuris labai viliojo investuotojus. Vieną dieną su Jonu nusprendėme pasikalbėti su investuotojais, paklausti, ar juos domintų ši sritis. Tai buvo lemiamas veiksnys – praktiškai visi investuotojai parodė susidomėjimą, todėl pradėjome veiklą“, – pasakoja startuolio vadovas.
Jis teigia, kad startuolio kuriami maži lazeriai naudojami įvairiose srityse.
„Medžiagų tyrimai, vaistų kūrimas, aplinkos skenavimas. Pavyzdžiui, savavaldžių automobilių ar robotų pramonė, kurie gali orientuotis aplinkoje. Tam ir naudojami lazeriai – skenuoti aplinką, nustatyti atstumus tarp įvairių objektų.
Dar viena įdomi ir perspektyvi sritis yra kvantiniai kompiuteriai ir kvantinė kriptografija. Jie jau pradėti naudoti, dar ne masiškai, tačiau netrukus juos pradės naudoti įmonės įvairiems sudėtingesniems uždaviniams spręsti, kur yra daugiau kintamųjų ir reikia kažką labai optimizuoti ar modeliuoti.
Tačiau kvantinių kompiuterių paplitimas gali kelti ir tam tikrų grėsmių, pavyzdžiui, daug lengviau „nulaužti“ įvairius kodus. Vadinasi, ne tik kvantinis kompiuteris turės veikti lazerio pagrindu, bet ir apsaugos sistema, kuri saugos duomenis. Tokius lazerius mes taip pat gaminame“, – aiškina startuolio vadovas.
Pašnekovas neslepia, kad kuriant lazerius susiduria su daug iššūkių.
„Lazeriai yra sudėtingesnė sritis nei tik elektronika, mechanika ar optika. Tai yra šių trijų disciplinų junginys, ir kiekviena jų įneša savus niuansus. Optika yra itin sudėtinga, nes šviesos dalelės, net minimaliai pakeitus sąlygas, elgiasi labai skirtingai. Nuspėti lazerio parametrus yra labai sudėtinga, kol nėra surinktas produktas. Kai išbandai, pradeda aiškėti, ką toliau reikia keisti. Lazerių srityje daug nenuspėjamumo, tai gana sudėtingas mokslas. Tačiau darbuotojams, kuriuos apmokome, mes padedame šį mokslą išskaidyti į lengvai suprantamus fragmentus. Žinoma, technologijos vystymui, produktų kūrimui ir mokymųs sistemos tobulinimu daugiausia užsiima mūsų fizikai.
Iš verslo pusės viskas buvo žymiai paprasčiau. Nuo 2010 m. buvo labai daug įvairių iniciatyvų tiek iš Lietuvos, tiek iš Europos Sąjungos, tiek iš privačių investuotojų. Taigi surasti informacijos ar finansavimo nebuvo problema, reikėjo tik turėti noro ir skirti tam pakankamai laiko“, – teigia E. Pabrėža.
Anot jo, lazerių pritaikymas labai stipriai išsiplėtė ir medicinos srityje.
„Šiuo metu turime bent tris klientus, kurie vienaip ar kitaip prisideda prie vėžio diagnostikos arba prie tam tikrų vaistų nuo vėžio kūrimo. Mūsų lazeriai yra laboratorinių prietaisų šerdis, kurie matuoja, stebi, kaip vaistai pasiekia reikiamą vietą organizme. Jei lazeris atsiranda prietaise, dažniausiai jis būna brangiausias komponentas ir atlieka pagrindinį vaidmenį.
Prisidedame prie vėžio gydymo, o pandeminiu laikotarpiu prisidėjome ir prie vakcinų kūrimo. Mūsų lazeriai buvo naudojami tirti, prie kokių laikymo ar transportavimo sąlygų vakcinos degraduoja. Viena vakcina gali būti laikoma 0 laipsnių temperatūroje, kita –40. Šie reikalavimai yra nustatomi prietaisų, kurių viduje yra mūsų lazeriai“, – dėsto pašnekovas.
Pasak jo, nors vyrai verslą pradėjo dviese, šiuo metu startuolio komandą sudaro daugiau nei 50 specialistų.
„Ne paslaptis, kad Vilnius yra Europos lazerių centras, todėl konkurencija dėl lazerių specialistų Vilniuje yra didelė. Būtent todėl prieš septynerius metus pradėjome investuoti į mokymų sistemą, kurios pagrindu galime beveik visus norinčius apmokyti lazerių gamybos. Iš tiesų, mūsų gamyboje dirba nedidelė dalis fizikų, pagrindą sudaro chemikai, elektronikai, mechanikai, juvelyrai, net yra vienas dantų technikas.
Darbindami žmones netikriname jų žinių, suprantame, kad patys jų turėsime suteikti, tačiau darome asmeninių savybių patikrinimą. Patikriname žmogaus smulkiosios motorikos įgūdžius: ar jis gali su pincetu paimti ir išlaikyti smulkius objektus, ar sugeba kruopščiai išlankstyti lankstinį iš perforuotos skardos. Patikriname šias savybes ir stengiamės išsiaiškinti, ar žmogus yra imlus naujai techninei informacijai.
Jeigu tai pasiteisina, vedame žmogų per visus gamybos etapus, nuo pagalbinių darbų iki lazerių surinkimo. Galiausiai žmogus gamina lazerius, valdydamas robotukus, stebėdamas parametrus, juos analizuodamas, darydamas išvadas. Žmonės tampa fizikais ir pradeda vis daugiau suprasti apie lazerius. Tai reikalauja kantrybės iš abiejų pusių, nes mokymai trunka apie pusę metų, o kartais užsitęsia ir iki metų. Kai kurie jaunos kartos atstovai neturi tiek kantrybės, tad atsirenkame kantriausius“, – pabrėžia pašnekovas.
Jis pasakoja, kad praėjusiais metais startuolis priėmė dirbti ir kelias nuo karo bėgančias ukrainietes.
„Kovą, kai buvo didžioji migracijos banga, į savo namus priėmiau dvi ukrainiečių šeimas. Vėliau kelios ukrainietės išvažiavo į Uteną, nes gavo pasiūlymą dirbti mėsos fabrike. Ten nuvykusios liko šokiruotos, nes nėra dirbusios gamybos srityje – viena jų muzikos mokytoja, kita – užuolaidų dizainerė, trečia – finansų studentė.
Užsiminiau, kad jos galėtų pabandyti dirbti mūsų įmonėje su optika, tada jos grįžo į Vilnių, mes jas apmokėme. Susidūrėme su dideliu iššūkiu, nes kolektyve niekas nekalba ukrainietiškai, tik keli žmonės moka rusų kalbą. Jie padėjo integruoti naujas koleges, po poros mėnesių apmokymų jos pradėjo rodyti gerus rezultatus ir iki šiol dirba labai kruopščiai. Jauniausia ukrainietė net gavo mūsų įmonės apdovanojimą „Metų progresas“, – džiaugiasi E. Pabrėža.
Kalbėdamas apie ateities planus, E. Pabrėža teigia planuojantis didelę plėtrą.
„Praėjusiais metais įsigijome dvigubai didesnes patalpas Vilniuje, netoli miesto centro. Skirtingai nei kitos gamybinės įmonės, kurios dažniausiai išsidėsto miesto pakraščiuose, stengiamės išlaikyti gerą lokaciją, kad darbuotojams būtų patogu į darbą atvykti pėsčiomis ar dviračiu.
Galiu pasidžiaugti, kad šį patalpų įsigijimą finansavo vienas didžiausių Lietuvos bankų. Banko auditas startuoliams yra labai sudėtingas. Būtent dėl to vienintelis finansavimo šaltinis dažniausiai būna rizikos kapitalo fondai, nes jie toleruoja didesnę riziką ir atitinkamai tikisi didesnės grąžos. Kai startuolis gali naudotis banko finansavimu, tai yra brandos įrodymas.
Per artimiausius ketverius metus planuojame plėsti gamybą bent tris kartus. Svarstome atidaryti padalinį Klaipėdoje. Tai būtų eksperimentas – net Kaune sunku rasti lazerius kuriančių įmonių. Vis dėlto, kadangi turime anksčiau minėtą mokymų strategiją, bandysime ieškoti talentų Klaipėdoje.
Taip pat praėjusių metų rudenį atidarėme atstovybę Miunchene, kadangi Vokietija yra didžiausia mūsų rinka, joje generuojame net 60 proc. pardavimų. Norėjome išsaugoti gerą darbuotoją, kuri ilgai dirbo su mūsų produktais, todėl ji tapo atstovybės direktore. Kai mūsų kolegės ukrainietės galės grįžti į saugų Kijevą, svarstysime atidaryti gamybinį padalinį ir Ukrainoje“, – vardija jis.
E. Pabrėža ragina steigti „hardware“ (liet. techninės įrangos) startuolius, nes, nepaisant to, kad jie yra ilgiau vystomi, patiria mažiau nesėkmių.
„Nežinau nė vienos lazerių įmonės, kuri būtų pradėjusi darbą ir užsidariusi po kelerių metų. Tuo tarpu IT srityje tai yra kasdienybė – paleidi produktą, patestuoji, matai, kad nevažiuoja ir užsidarai. Visai neseniai Elonas Muskas pasidalijo mintimi, kad yra per daug pervertinamas produkto sukūrimas ir dizainas, ir per daug nuvertinama gamyba. Visiškai tam pritariu. Produkto sukūrimas apima 10 proc., o gamybos ar jos technologijos vystymas – 90 proc.
Norėčiau paraginti mokinius rinktis fizikos studijas ir kurti aukštųjų technologijų „hardware“ startuolius. Šiuo metu tam yra tikrai palankios sąlygos, investuotojai į tai gerai žiūri, o sėkmės procentas tikrai yra didesnis nei IT ar fintech srityje. Žinoma, viskas užtrunka ilgiau, todėl tai aktualiausia „ilgųjų distancijų bėgikams“, – pataria E. Pabrėža.