„Pergalė Japonijoje suteikė didesnį pripažinimą ir patvirtino, kad Lietuvoje gimstančios kosmoso technologijos yra brandžios ir aktualios, o jas galima taikyti rimtuose komerciniuose projektuose“, – teigia dr. Juozas Vaicenavičius, įmonės „Sensmetry“ įkūrėjas ir vadovas. Pasak jo, po pripažinimo prestižiniame Azijos verslo renginyje įmonei atsivėrė visos durys – užmegzti kontaktai su Japonijos kosmoso agentūra, plėtojamos dešimtys bendradarbiavimo gijų su įmonėmis, dirbančiomis ne tik kosmoso, bet ir kitose Japonijos pramonės srityse.
Tai jau nėra pirmas „Sensmetry“ laimėjimas – įmonės sukurtas sprendimas kosmoso palydovų valdymui pavasarį buvo įvertintas kaip geriausias EKA konkurse Vokietijoje, taip pat sulaukė didelio susidomėjimo svarbiausiame pasauliniame sistemų inžinerijos renginyje, kuris šiemet vyko Airijoje. Šiuo metu Lietuvoje sukurtą nemokamą Sensmetry IT programos versiją jau naudoja daugiau kaip 3000 kosminių technologijų vartotojų technologiškai pirmaujančiose šalyse, visų pirma JAV. Komercinis produktas įdiegtas jau virš 100 pasaulio įmonių, tarp kurių – ir žinomi vardai, tačiau, kaip teigia „Sensmetry“ vadovas, jų viešinti neleidžia konfidencialumo reikalavimai.
Veikia kaip robotizacijos „Waze“
Japonus sužavėjusi lietuviška technologija – tai sisteminio modeliavimo IT įrankis „SysIDE“, sukurtas naujausios SysML programavimo kalbos pagrindu. Ši kalba leidžia bet kurią inžinierinę automatizavimo idėją paversti robotui suprantamomis komandomis. Naudojant lietuvišką IT įrankį, galima kurti robotizacijos sprendimus visur, kur tik reikia itin tikslių ir sudėtingų sprendimų – kosmoso, automobilių, gamybos pramonėje, medicinoje ir kitur.
„Aiškinant paprastai, lygiai kaip su „Waze“ programėle vairuotojas susiplanuoja maršrutą, taip ir mūsų kuriama sistemų inžinerijos modeliavimo kalba leidžia susikurti kelrodį automatizuoti procesus. Maža to, „SysIDE“ padeda ne tik susiplanuoti maršrutą, bet ir susikurti patį žemėlapį“, – vaizdžiai pasakoja J. Vaicenavičius.
„SysIDE“ sistema įvertinta Europoje ir Japonijoje už tai, kad sudaro galimybę bet kurį automatizavimo procesą paleisti pigiau, greičiau ir geriau negu ligi šiol kurtos kitos IT programos. Ypač svarbu, kad sisteminė modeliavimo kalba leidžia sukurti skaitmeninį veikiančios sistemos dvynį – programą, kuri veiktų identiškai ir lygiagrečiai tikrajai sistemai. Tai sudaro galimybę ne tik sumodeliuoti kosminio palydovo veiklą, bet ir išbandyti jį ir parengti veikti realiomis sąlygomis.
„Paleidus palydovą į orbitą, jo neįmanoma toliau nuolatos valdyti rankiniu būdu, todėl viskas turi būti tiksliai suprojektuota žemėje, sistema turi autonomiškai veikti itin efektyviai ir negali klysti. Japonija yra labai technologiškai pažangi šalis, o efektyvumas yra sudėtinė šalies kultūros dalis, todėl mūsų sprendimu jau domisi ir kosmoso, ir automobilių pramonės įmonės“, – dalinasi įspūdžiais „Sensmetry“ vadovas. Šiuo metu „Sensmetry“ sukurtų sistemų pagrindu kuriami ir valdomi sudėtingi palydovų spiečiai, skriejantys aplink Žemės rutulį.
J. Vaicenavičiaus teigimu, „Sensmetry“ yra dėkinga Inovacijų agentūrai, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei Susisiekimo ministerijai už pagalbą įsitvirtinant Europos ir viso pasaulio kosmoso ekosistemoje. „Džiugu, kad viešasis sektorius stebi, vertina ir remia technologijų pažangą ir leidžia jauniems verslams tobulėti, vystyti inovacijas ir nešti naudą ekonomikai“, – teigia J. Vaicenavičius.
Startuoliai dar gali pretenduoti į 1 mln. eurų
Lietuvos kosmoso startuoliai šiuo metu dar gali pretenduoti į naują, išskirtinai Lietuvai skirtą finansavimo kvietimą, kurio vertė 1 mln. eurų. Šios investicijos atiteks toms įmonėms ir organizacijoms, kurios veikia ar turi potencialo veikti kosmoso srityje. Kvietimo metu finansuojami projektai nuo 50 tūkst. iki 400 tūkst. eurų. Paraiškas kosmoso projektų finansavimui dar galima spėti pateikti iki gruodžio 11 dienos.
„Augantis tarptautinis lietuviškų inovacijų pripažinimas liudija, kad mūsų įmonės sparčiai augina raumenis kosmoso srityje pasauliniu mastu. Dėl to norisi paskatinti ir kitus šalies mokslinių tyrimų centrus, aukštojo mokslo įstaigas ir privačius verslus drąsiai įgyvendinti savo idėjas, nes sėkmės pavyzdžių jau turime ne vieną“, – teigia E. Šataitė.
Praėjusiais metais pagal EKA finansavimo programą 1 mln. eurų buvo paskirstyta 8 kosmoso technologijų projektams. Paraišką dalyvauti programoje 2023 metais pateikė 26 įmonės, 2022 m. jų buvo 10. E. Šataitė tikisi, kad šiais metais pagal EKA programą bus sulaukta dar daugiau paraiškų ir toliau ragina inovacijų kūrėjus aktyviau domėtis kosmoso ekosistema.
Praėjusiais metais pagal EKA programą finansavimą gavo šios įmonės ir organizacijos: „Bioanalizės sistemos“, „Geomatrix“, „Geld Baltic“, „Uvireso“, „Adscensus“, Fizinių ir technologijos mokslų centras bei VILNIUS TECH.
