Gamybos procesų konsultantas Andrius Gudaitis mano, kad esama mokesčių sistema „skatina kurti mažai apmokamas darbo vietas“.
„Kodėl darbdavys turi stengtis mokėti didesnį atlyginimą vienam, efektyviau dirbančiam žmogui, jei jam pigiau pasamdyti du už vieno kainą? Palyginus „minimalios“ darbo vietos kainą su du kartus didesniu atlyginimu į rankas, matosi dėsnio pasekmė – darbo vietos kainos išbrangimas“, – feisbuke dalinosi jis.
Mat pasamdžius du darbuotojus už minimalų atlyginimą (šiuo metu – 840 eurų „popieriuje“ arba 633,2 eurai į rankas), dvi darbo vietos darbdaviui atsieitų 1710 eurų.
O pasamdžius vieną darbuotoją, kuris uždirbtų „į rankas“ du minimumus – 1266 eurus – tuomet viena darbo vieta darbdaviui kainuotų jau 2081 eurą, arba 371 euru daugiau.
„Abiem atvejais išmokama į rankas suma ta pati – 1266,40 Eur. Tik vienu atveju vienam žmogui, kitu atveju dviem žmonėms. <...> Ar vienas „brangesnis“ žmogus tikrai dirbs taip efektyviai kaip du „pigesni“? Atsižvelgiant, kad „brangesnis“ žmogus ne arklys, tikriausiai jis dirbs 30-50 proc. efektyviau nei „pigesnis“. Tačiau jo darbo vietos išlaikymas kainuos brangiau nei dviejų „pigesnių“, – stebisi A. Gudaitis.
Jis iškėlė ir klausimą politikams – kodėl regionuose verslas turėtų mokėti didesnius atlyginimus nei minimalūs.
„Atlyginimai aukšti gali būti tik tada, jei yra darbuotojų stygius. Todėl jie aukštesni didmiesčiuose“, – vertino A. Gudaitis.
Jo iškelta diskusija pasidalinta daugiau nei 100 kartų, atsirado ir palaikančių, ir nepalaikančių.
„Yra daug darbų, kuriuos gali padaryti vienas brangesnis darbuotojas, bet du pigesni tiesiog nesugebės“, – argumentavo vienas feisbuko narys.
Brangesnė darbo vieta vieno darbuotojo atveju yra dėl mažesnės mokestinės lengvatos – vadinamojo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD). Kuo pajamos didesnės, tuo mažesnė lengvata, ir tenka daugiau sumokėti pajamų mokesčio.
Progresinis apmokestinimas – Lietuvoje tą ir atlieka NPD – taikomas nuo visų gautų gyventojo pajamų, tai nėra kažkas neįprasto. Atvirkščiai, didesnių pajamų gavėjų progresinis apmokestinimas paprastai laikomas gerąja praktika, taip yra, pvz., Skandinavijoje. Mokesčių konsultantas Artūras Kapitanovas įžvelgia kitą problemą, kad darbuotojų sunku rasti ir už 1000 eurų. Tačiau jis pripažįsta, kad egzistuoja ir mokestinių paskatų, kai ir patys darbuotojai prašo mažesnio atlyginimo.
Ką rodo statistika – už minimumą ar šiek tiek daugiau dirbančių žmonių skaičius šiuo metu yra žemumose. Nedarbas taipogi yra mažesnis.
Dirbančiųjų už MMA pastaruosius 7 metus mažėjo
Nepaisant sparčiai šuoliuojančio minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) Lietuvoje tokį uždarbį gaunančiųjų darbuotojų nedaugėja jau bent 7 metus.
Vasarį buvo 121,6 tūkst. asmenų, kurie uždirbo MMA ar mažiau. Palyginimui, prieš metus –191,92 tūkst.
2015 metais „minimumas“ tesiekė 300 eurų „popieriuje“, tačiau tuomet tokį ar net mažesnį atlyginimą gavo maždaug 250 tūkst. darbuotojų, detalesnius „Sodros“ duomenis galima rasti grafike žemiau.
Per septynerius metus bendras šalies darbuotojų (apdraustų socialiniu draudimu) skaičius yra tik išaugęs ir sudaro apie 1,48 milijono – kiek didesnis buvo tik 2007 metais.
Tad 91,8 proc. apdraustųjų (darbuotojų) Lietuvoje uždirba daugiau nei MMA.
Registruotas nedarbas šalyje per vasarį mažėjo 0,1 proc. punkto iki 9,1 proc, skelbė Užimtumo tarnyba.
Tikėtina, kad atlyginimus kėlė aktyvesnė darbo rinka. Kovo 1 d. šalyje buvo registruota 159,7 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų – tai 14,4 tūkst. mažiau nei prieš metus, kuomet nedarbas siekė 10 proc. (šiuo metu – 9,1 proc.).
Kapitanovas: ir regionuose darbuotojų trūksta, algos sukasi apie 1000 eurų į rankas
Mokymų įmonės „Countline“ lektorius, auditorius, mokesčių konsultantas Artūras Kapitanovas vertina – natūralu, esant mažam atlyginimui galioja mažesni mokesčiai, tad darbo vietos bendra kaina mažesnė. Taip veikia progresiniai tarifai.
Vis tik jis sutiktų – dažnai visa mokestinė sistema, taip pat socialinės išmokos, neskatina mokėti didesnių atlyginimų, o priešingai.
„Dažnas klausimas, su kuriuo susiduriu regionuose – tai pašalpų dydžiai. Žmonės kartais tikrai nenori gauti daugiau algos, nes tada jie praranda lengvatas karštam vandeniui, vaikų maitinimui, kitokių pašalpų gavimą. Jis gauna pašalpomis daugiau naudų, nei jam reikštų algos padidėjimas – praradimai nusveria algos pakėlimo naudą“, – stebisi A. Kapitanovas.
Kitas problema, anot jo, jei darbdavys nori į regioną atsivežti darbuotojus.
„Iš Vilniaus į rajoną troleibusai nevažinėja, lėktuvai neskraido. Reiškia reikia su mašina važiuoti. Tačiau jei nori su mašina, tada VMI tarkuoja, kad tai yra lėšos asmeniniams poreikiams tenkinti – nori dar papildomai apmokestinti. Tai savotiškas požiūris, kaip skatinti regionų vystymąsi“, – sako A. Kapitanovas.
Anot jo, jei daugiau žmonių keltųsi dirbti į rajonus, čia atsirastų daugiau pinigų, o šie leistų kurtis ir daugiau veiklų, pvz., kavinių, pramogų, tai įsuktų ekonominį ratą.
Tačiau apskritai jis nesutiktų, kad darbdaviai tenori mokėti minimumą – tai jau praeities etapas. Anot jo, rajonuose į rankas darbuotojai, jei nėra visiškai nekvalifikuoti, jau nori uždirbti mažiausiai apie 1000 eurų „į rankas“.
„Žmonių regionuose skaičius jau netgi per mažas, darbdaviai neberanda darbuotojų. Mano klientai prašo rasti kituose miestuose, kad atvažiuotų, kad dirbtų, ir tos algos tikrai nebėra tik minimali alga. Gamybinės įmonės, kurios kažką gamina, ne prekybinės, joms sunku rasti meistrų, specialistų. Jos stengiasi pritraukti kvalifikuotus darbuotojus. Ar tai būtų Utena ar Švenčionėliai – yra problema rasti tų pačių darbuotojų.
Gudaitis: mokestinė sistema turėtų atsižvelgti į žmogaus elgseną
Diskusiją feisbuke sukėlęs konsultantas A. Gudaitis LOGIN.LT teigia, kad regionuose tebėra verslininkų, kurie tik ir galvoja apie darbo jėgą kaip apie „karvutę“, kurią galima melžti „kol kvėpuoja“.
„Jų mąstymas – mokėti galbūt šiek tiek daugiau nei MMA, kad VMI neateitų. O toliau prasideda ir gryni pinigai, to niekas į akis nesako, bet panašu, kad tokios schemos yra. Tikrai ne kartą turėjom situaciją, kai žmogus gauna pašalpas, savininkas jam sako – aš noriu mokėti 1000 eurų ir daugiau, o žmogus priešinasi, sako, aš nenoriu, noriu gauti minimumą, nes man dings pašalpos už šildymą ir panašiai. Tai parodo žmonių mentalitetą– kiekvienas optimizuoja savo pusę ir rezultate mes nieko gero neturime“, – kalbėjo A. Gudaitis.
Jis kaltintų dalies žmonių likusį „tinginių“ mentalitetą: „Geriau nedirbsiu, gausiu pašalpas, ir man taip bus gerai. Tačiau mokestinė sistema turėtų atsižvelgti į žmogaus elgseną.“
Dar mokyklos suole jis siūlytų ugdyti, kuo naudingi mokesčiai valstybei, tuo pat metu jie turėtų būti naudojami kuo efektyviau, kad nekiltų abejonių dėl panaudojimo, o bendra mokestinė našta turėtų mažėti. Kitu atveju, anot jo, yra rizika, kad darbdaviai tiesiog geresnes darbo vietas kurs Lenkijoje, kur apmokestinimas mažesnis.
„Ir darbuotojų mentaliteto klausimai. Ypač, tų, kurie pas ūkininkus dirba: žmonės patys save į kampą į varo. Jei darbdavys jam padėjo kokiais 5 eurais, tai jis bus labai lojalus. Bet ir žmogus turėtų įvertinti ir pagalvoti, gerai, buvo tam tikras mano gyvenimo etapas, aš užaugau, turiu eiti kitur. <...> Realiai kiekvienas žmogus yra verslininkas, netgi valytoja yra verslininkė – ji nuėjo, susirado darbą, pardavė savo darbo valandas, ir tuo ji yra verslininkė. Šitai žmonės turėtų suprasti ir įsisąmoninti“, – kalbėjo A. Gudaitis.