Trečiadienį Ministrų kabinetas Seimui pateikė galutinę išvadą dėl parlamentarų siūlymų 2025-2027 metų valstybės biudžeto projektui. Finansų ministerija biudžeto projektui pritarė iš dalies – pagal parlamentarų siūlymus pritarta asignavimų Seimo kanceliarijai ir Teisingumo ministerijai didinimui virš...
MMA
228 straipsnių
MMA – minimali mėnesio alga.
2024 metais Lietuvos vyriausybė nutarė, kad minimalios mėnesinės algos dydis 2025 m. sieks 1038 eurus, o minimalus valandinis atlygis – 6,35 euro. Preliminariais skaičiavimais, taikant 2024 metų maksimaliai taikytiną neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), MMA uždirbančiųjų pajamos „į rankas“ kitąmet paaugs 69 eurais ir sieks 777 eurus. Preliminariai prognozuojama 2025 metų skurdo rizikos riba – 732 eurai.
Lietuvoje MMA tvirtina Vyriausybė, gavusi Trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas.
Trišalė taryba yra sudaryta iš centrinių profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir LR Vyriausybės atstovų.
Nuo kitų metų augant minimaliam atlyginimui didėja ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka. Dirbantys individualiai asmenys ja rūpinasi savarankiškai, tad pravartu žinoti, kad per metus teks paploninti piniginę beveik 100 eurų. Laiku nesumokėjus šios įmokos, nutrūksta sveikatos draudimas.
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovės Aurelijos Maldutytės teigimu, nuo Naujųjų didėjantis minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) kitąmet gali atsiliepti gyventojų kišenėms. Kaip tikina, didėjant algoms, augančius kaštus verslas galimai perkels ant vartotojų pečių. Jai pritaria ir „Luminor“ banko...
Minimaliai algai nuo kitų metų kertant 1000 eurų ribą „popieriuje“, dalis ekonomistų ragina uždėti formulei saugiklius, susiejant ją su nedarbo lygiu arba našumu. Kiti siūlo ir toliau vadovautis dabartiniais skaičiavimais ir atmeta verslo argumentus dėl augančių kaštų.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad atlyginimai 2025-aisiais augs lėčiau nei šiemet. Po eilės metų didėjimas taps vienženklis ir sieks apie 8 proc. Tiesa, skirtingiems sektoriams, anot jo, pasiseks skirtingai.
Ketvirtadienį Seime įvyko susitikimas tarp parlamento liberalų frakcijos bei kandidatės į socialinės apsaugos ir darbo ministres Ingos Ruginienės ir kandidato į finansų ministrus Rimanto Šadžiaus. Kaip teigė frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pokalbio metu ypatingai išsiskyrė liberalų ir I...
Vyriausybės programoje – II pensijų pakopos pertvarka, Maisto tarybos įsteigimas, mokesčių progresyvumas (5)
Būsimoji Gintauto Palucko Vyriausybė numato panaikinti automatinį įtraukimą į antrą pensijų pakopą bei sugrąžinti nuostatą, kad pensijos priklausytų nuo turimo darbo stažo. Įregistruotoje Ministrų kabineto programoje taip pat planuojama kasmet didinti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) ir jį maksimal...
Pirmadienį pasirašius būsimos valdančiosios koalicijos sutartį, ekonomistai įvertino naujosios valdžios žadamus pokyčius. Nors ekspertai sako pritariantys poreikiui didinti valstybės biudžeto pajamas, jie įspėja, kad planuojami pokyčiai gali sulėtinti šalies ekonomikos augimą.
Įspūdingas Lietuvos vartotojų optimizmas toli už nugaros paliko visą Europos Sąjungą, bet jį gali pakeisti ir išorės, ir vidaus veiksniai. Tarp pastarųjų ne paskutinę vietą užima mokesčiai, kitų metų biudžetas, sako „Delfi“ kalbinti ekonomistai. Jie paaiškino ir tai, kas nulėmė drastiškus skirtumus ...
Seime svarstant ateinančių metų valstybės biudžeto projektą, prognozuojama, kad planai auginti gyventojų pajamas didins infliaciją, valdžios sektoriaus deficitas viršys 3 proc. ribą ir kils rizika neįgyvendinti planuojamo mokesčių surinkimo, vertina Lietuvos bankas (LB).
Besikeičiantis Lietuvos politinis žemėlapis žada pokyčių ir mokesčių sistemoje, socialdemokratams nusiteikus nevilkinti šio klausimo. Daugiausiai mandatų Seime iškovojusios partijos atstovai „Delfi“ komentavo, kokiomis kryptimis galėtų judėti fiskalinė politika. Iš jų pasisakymų akivaizdu, kad dalis...
Augantys atlyginimai, tačiau nedidėjantis našumas Lietuvoje gali tapti iššūkiu ekonomikos plėtrai, o šalis tik per stebuklą išvengia vadinamųjų vidutinių pajamų spąstų, mano kai kurie ekonomistai. Jie ragina peržiūrėti minimalios mėnesio algos didinimo schemas.
Vyriausybės patvirtintuose kitų metų biudžetuose bendros išlaidos augs 3,2 mlrd. eurų iki 30,3 mlrd. eurų, iš jų du trečdalius planuojama skirti socialinei apsaugai, sveikatos apsaugos ir švietimui. Biudžeto deficitas sieks 3 proc. BVP, o valdžios sektoriaus skola auga iki 43,2 proc. BVP. Teisės akt...
Vertindamas ketvirtadienį Seime pateiktą kitų metų valstybės biudžeto projektą, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad nors jame yra pozityvių dalykų, tačiau kai kuriuos aspektus reikia koreguoti. Šalies vadovas teigiamai įvertino išmokų ir minimalios mėnesinės algos (MMA) auginimą, bet pabrėžė, ka...
Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė Finansų ministerijos pristatytą 2025 metų valstybės biudžetą vadina dosniu rinkiminiu biudžetu, o Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva kritikuoja valstybės skolos didinimą.
Kai kurie politikų pažadai, kaip pagerinti žmonių gyvenimą ir papildyti jų pinigines, yra populistiniai, tikintis, kad rinkėjai juos greitai pamirš, o kai kurie siūlymai yra racionalūs ir labai norėtųsi, kad jie būtų įgyvendinti. Taip į Seimą besiveržiančių politinių partijų žarstomus pažadus įverti...
Nuo spalio įsigalioja naujos „Sodros“ išmokų „lubos“ ir „grindys“, jos didėja ir dėl paaugusio vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokų dydžiai perskaičiuojami kiekvieną ketvirtį.
Didžiausia vidutinė alga Lietuvoje rugpjūčio mėnesį siekė 32 tūkst. eurų popieriuje, o didesniais nei 10 tūkst. eurų vidurkiais praėjusį mėnesį pasižymėjo 25 įmonės, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Šįkart pirmauja prekybos ir logistikos sektorių valdančios įmonės.
Vyriausybėje vėl atgijo diskusijos dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų didinimo. Neoficialiai minima, kad nuo kitų metų PSD galėtų didėti iki 1 procentinio punkto. Nuo dabar esamų 6,98 iki 7,98 procentų.
Gyventojams po mokesčių deklaravimo jau grįžo keli šimtai milijonų eurų, tačiau daliai žmonių tenka priešingai – sumokėti didžiules nepriemokas. Mokesčių administratorius ir ekspertai pakomentavo, kaip susidaro šios mokėtinos sumos ir kaip sušvelninti jų poveikį asmeniniam biudžetui.