Rekordiniai Lietuvos startuolių metai: galime konkuruoti su didžiausiais

Kasmet geresni, pernai rekordiniai Lietuvos startuolių rezultatai atspindi ambicingą šalies ekosistemą, kuri tampa vis ryškesnė pasauliniame startuolių žemėlapyje. Kas skatina tokį proveržį? Tikiu, kad trys esminiai vardikliai: startuolių užmojis kurti pasaulinius verslus, didėjantis užsienio investuotojų dėmesys ir ekosistemos dalyvių bendradarbiavimas. Siekiant auginti šalies žinomumą, pritraukti investicijų, naujų verslų ir talentų, šiemet Lietuvos potencialas pristatytas reikšmingiausiose technologijų konferencijose. Rezultatai rodo, kad tokia praktika ateity turėtų tapti šalies ekonomikos skatintojų prioritetu, rašoma žiniasklaidai atsiųstoje publikacijoje.

Metai paženklinti rekordiniu augimu

Šiemet Lietuvos startuoliai savo potencialą pristatė didžiausiuose Europos technologijų sektoriaus bendruomenę buriančiuose renginiuose: „TechBBQ“ Kopenhagoje, „Web Summit“ Lisabonoje, „Slush“ Helsinkyje. Pristatyti tikrai buvo ką: beveik 1 000 startuolių, du vienaragiai ir rekordinės, daugiau nei 420 mln. eurų siekiančios, investicijos. Ir tai tik keli praėjusių metų Lietuvos startuolių ekosistemos pasiekimai.

Augimas rekordu nesustojo – šiandien Lietuvos startuolių ekosistema yra pirma Vidurio ir Rytų Europoje pagal ekosistemos augimą vertinant bendrą įmonių vertę – per penkerius metus, Dealroom.co duomenimis, ji padidėjo 16,6 karto ir dabar vertinama 10 mlrd. eurų. Lietuvos startuoliams iš viso šiemet pavyko pritraukti apie 240 mln. eurų, įvyko iki šiol didžiausias pirkimas – lietuvių startuolis „MailerLite“ parduotas „Vercom“ už 84 mln. eurų, Lietuvos startuoliai, tokie kaip „OxyLabs“ ir „BoredPanda“, įsigijo perspektyvias kitų šalių ir net Silicio slėnyje veikiančias įmones, gimė ir antrasis vienaragis „Nord Security“.

2022 m. trečią ketvirtį 700 aktyviai Lietuvoje veikiančių startuolių sumokėjo 74,4 mln. eurų mokesčių – tai yra 45 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o sektoriuje vidutinė alga augo penktadaliu – iki 3,2 tūkst. eurų, kaip rodo startuolius vienijančios asociacijos „Unicorns Lithuania“ duomenys.

Leidinys „Financial Times“ skaičiuoja, kad per pastaruosius 8 metus vien fintech įmonių skaičius Lietuvoje išaugo beveik 5 kartus – nuo 55 iki 265. Rizikos kapitalo fondai į juos pernai investavo 4 kartus daugiau nei 2020-aisiais (nuo 18 iki 71 mln. eurų). Pagal vienaragių skaičių, tenkantį 1 mln. gyventojų, jau šiandien 3 kartus viršijame ir Europos vidurkį. Tyrėjai sako, kad turime potencialo iki 2030 m. užauginti bent 15 vienaragių. Neatsiliekame ir nuo pasaulinių tendencijų – vertinant kylančias žvaigždes, dominuoja programinė įranga kaip paslauga („Hostinger“, „Whatagraph“, „Omnisend“), fintech („TransferGo“) ir el. prekybos sprendimai („Vinted“, „Furniture1“), sveikatinimas („Kilo Health“), kibernetinis saugumas („Nord Security“), energetika („PVcase“).

Augimo tikimasi ir sudėtingesniu laikotarpiu

Apie tai, kaip Lietuvos startuolių ekosistema išsiskiria tarptautinėje arenoje, kalbėjomės su pagrindiniais inovatyvių verslų kūrėjais ir ekosistemos dalyviais. „Unicorns.lt“ asociacijos vadovės Ingos Langaitės teigimu, jau kurį laiką Lietuvos startuolių ekosistema vadinama neatrastu brangakmeniu. Tai įrodo ir naujausi tyrimai, ir vis didėjantis tarptautinių ekspertų dėmesys.

Pasak I. Langaitės, įtempta situacija finansų rinkose daro tiesioginę įtaką ir startuoliams. Vis dėlto Lietuvoje, nors atsargios nuotaikos ir juntamos, padėtis skiriasi. Pirma, anot jos, nemaža dalis didelių startuolių čia auga ne iš tiesioginių investicijų, o iš pelno. Antra, Lietuvos startuoliai niekada nebuvo išlepinti investuotojų ar lengvai pasiekiamo kapitalo. „Sakyčiau, iki šiol taikę amerikietišką verslo modelį ir buvę priklausomi nuo investicijų, kai kurie startuoliai turės išmokti atsigręžti net ir į lietuvišką konservatyvumą, kai nuo pat pradžių galvojama apie verslo atsiperkamumą, tvarumą ir išliekamąją vertę“, – mano I. Langaitė.

Sklandžiai tarpusavyje sąveikaujant talentams, vidinei kultūrai, įstatymų bazei, inkubatoriams ar akceleratoriams ir investuotojams, „Unicorns Lithuania“ steigėjai ir nariai tiki, kad Lietuva gali tapti vienaragių šalimi: nors trumpuoju laikotarpiu sukrėtimų gali būti ir Lietuvoje, kartu su ekonomikos pakilimu, tikima, fiksuosime startuolių ekosistemos augimą – 2025 m. galime turėti bent dvigubai, palyginti su šiandiena, didesnę ekosistemą: 2 000 startuolių, 30 000 sektoriaus darbuotojų, 375 mln. eurų mokesčių kasmet.

Galime konkuruoti su didžiausiais

Lietuvos vienaragio „Vinted“ įkūrėja Milda Mitkutė sako, kad per pastaruosius 15 metų startuolių ekosistema šalyje labai pasikeitė – nuo nulio tapo brandžia aplinka, turinčia finansavimo šaltinius, atvirą startuolių bendruomenę ir patogią infrastruktūrą. Pasak jos, lietuviai turi mažos rinkos sindromą – tradicinis verslas Lietuvoje dažnai galvoja tik apie šalies, o startuoliai – apie pasaulinę rinką. Tai mažų valstybių stiprybė.

Tomo Okmano, kibernetinio saugumo sprendimų vienaragio „Nord Security“ vieno įkūrėjų, teigimu, mūsų talentai gali sėkmingai konkuruoti su profesionalais iš bet kurios didžiausios JAV įmonės. Jų darbštumas ir gebėjimas mąstyti apie ateitį vis labiau vertinamas – juntamas vis didesnis užsienio investuotojų, kuriems Lietuvos startuolių ekosistema atrodo perspektyvi investicijų ir verslo plėtros atžvilgiu, susidomėjimas. Jis priduria, kad, priešingai nei kitose labiau įsitvirtinusiose startuolių ekosistemose, Lietuvos specialistai jaučia nepasotinamą alkį įrodyti savo talentą – toks darbuotojų entuziazmas kartais gali tapti pagrindiniu sėkmės veiksniu lenktynėse su konkurentais.

Išmokti dalytis sėkmės istorijomis

Šioje sėkmės grandinėje galima išskirti dar vieną esminį ekosistemos augimo veiksnį – vis didėjantį Lietuvos matomumą tarptautinėje rinkoje, prie kurio smarkiai prisideda ne tik startuolių laimėjimai, bet ir tikslinė Lietuvos startuolių ekosistemos komunikacija užsienio rinkose.

Kad tarptautinis matomumas padeda startuoliams, ypač mažesniems, labiau pasitikėti savimi, įsitikinusi ir I. Langaitė. Pasak jos, tai puiki galimybė rasti atsakymus į rūpimus klausimus, megzti ryšius ir potencialias partnerystes. „Web Summit“ konferencijoje lapkritį Lietuvą pristatė šalies ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, čia pat ir panašiu metu vykusioje konferencijoje Helsinkyje, „Slush“ scenoje, kalbėjo Lietuvos vienaragio „Nord Security“ vienas įkūrėjų – esame įdomūs ir tampame vis labiau matomi pasaulyje, pabrėžia I. Langaitė. Į šias konferencijas, pasak jos, suvažiuoja didžiausios technologijų pasaulio žvaigždės, jose galima pasisemti žinių, susipažinti su svarbiais žmonėmis ir pristatyti save, dalyvavimas tokiuose renginiuose svarbus ir siekiant palaikyti santykius su įvairiais fondais, verslo angelais ir kitais sprendimų priėmėjais.

Gerda Sakalauskaitė, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos vadovė, sako, kad šiandien Lietuva gali pasigirti solidžiu kandidatų į vienaragius sąrašu, tačiau jų auginimas – ne siekis, o pasirinktos teisingos krypties rezultatas. Anot jos, turime rūpintis startuoliams palankia verslo aplinka, pavyzdžiui, kurti gerus ryšius su užsienio kapitalo rinkomis.

„Dalyvaudami tarptautiniuose renginiuose, kuriuose Lietuvos startuolių ekosistemą pristatėme šiemet, galime užmegzti ryšius su užsienio investuotojais, pristatyti Lietuvą kaip startuolių bei inovacijų šalį ir įtvirtinti mūsų reputaciją“, – akcentuoja asociacijos vadovė.

Jos teigimu, investuotojai mato Lietuvą kaip vieną sparčiausiai augančių startuolių šalių Europoje – bendraujant su užsienio rizikos kapitalo investuotojais, juos maloniai nustebina tai, kad turime du vienaragius, šioje srityje Lietuvoje dirba daugiau nei 16 tūkst. žmonių, taip pat kad vienas ar kitas pasaulyje naudojamas skaitmeninis produktas ar paslauga yra sukurta būtent Lietuvoje esančių startuolių. „Mums tereikia išmokti geriau ir aktyviau komunikuoti ir dalytis savo sėkmės istorijomis – dažnai būname per kuklūs“, – mano G. Sakalauskaitė.

Būtent siekdama aktyviau komunikuoti ir didinti šalies kaip startuolių „hub’o“ įvaizdį, Lietuva vis dažniau matoma didžiausių tarptautinių konferencijų erdvėse. Šiais metais ir mes, „Startup Lithuania“, pastebime augantį užsienio investuotojų susidomėjimą Lietuva – sulaukiame vis daugiau klausimų, prašymų papasakoti apie mūsų ekosistemą, išreikštų norų investuoti į Lietuvos startuolius.

Mūsų šalis turi daug pranašumų: išplėtotą infrastruktūrą, žalius miestus, darnų verslo ir valstybės bendradarbiavimą, stiprius ir aktyvius rizikos kapitalo fondus, Lietuvos verslo angelų tinklą, o startuolių ekosistemai auginti 2023–2027 m. bus skiriama daugiau nei 100 mln. eurų. Sėkmingi startuoliai atneša konkurencingus atlyginimus vietos talentams, investuotojų dėmesį ir pasitikėjimą vietos rinka – visa tai šiuo metu ypač aktualu, todėl tikime, kad aktyviai didinamas valstybės startuolių ekosistemos žinomumas leis tapti dar labiau matomiems ir mūsų startuoliams pritraukti dar didesnių investicijų.