Anot tyrimo, lietuviai karantino taisyklių laikosi pavyzdingiau už kaimynus

47 proc. lietuvių laikosi saviizoliacijos, rodo „Dentsu“ tinklo, Lietuvoje valdančio „Carat“, „Vizeum“ ir „iProspect“ komunikacijos planavimo agentūras, kartu su tyrimų bendrove „Norstat“ šių metų balandžio 1–8 dienomis atlikto tyrimo duomenys. Atsakingiausi – vilniečiai, tarp jų tokių yra net 56 proc.

Lietuviai, kaip teigiama pranešime spaudai, yra pavyzdingiausi Baltijos šalių kontekste – Latvijoje bei Estijoje saviizoliacijos atitinkamai laikosi 34 proc. ir 44 proc. gyventojų.

„Tyrimo rezultatai indikuoja ir gerokai labiau suintensyvėjusią prekybą būtiniausiais produktais – net 45 proc. lietuvių pastarosiomis dienomis pirko daugiau maisto produktų nei įprastai.

Šiuo rodikliu taip pat lenkiame kaimynus – taip elgėsi 37 proc. latvių ir 38 proc. estų“, – teigia Indrė Sandell, „Dentsu Aegis Network“ vartotojų tyrimų vadovė.

„Tačiau lietuviai yra gerokai atsargesni dėl didesnių pirkinių – 43 proc. juos atidėjo vėlesniam laikui. Kaimyninėse šalyse taip pasielgė tik kas trečias. Todėl tikėtina, kad karantinas Lietuvoje turės didesnę įtaką vidaus paklausos sumažėjimui“.

Internetu pastarosiomis dienomis ką nors pirko 37 proc. lietuvių. Daugiausiai – 18–38 m. amžiaus žmonės – taip elgėsi kas antras iš jų.

Tačiau aktyvūs buvo ir gerokai vyresni – net ir 59–74 m. amžiaus kategorijoje, tokių buvo 27 proc.

Palyginimui, remiantis tyrimų bendrovės „Kantar“ 2019 m. duomenimis, pernai Lietuvoje bent kartą per savaitę ką nors internetu pirko vidutiniškai 15,3 proc. žmonių, bent 2–3 kartus per mėnesį – 23,3 proc.

Populiariausios šiuo metu prekės e-prekyboje: elektronikos prietaisai (16 proc.), drabužiai ir maisto produktai (po 13 proc.).

8 proc. respondentų teigė užsisakę maisto į namus iš kavinių ir restoranų.

Taip pat vyksta pokyčiai, susiję ir su žiniasklaidos vartojimu: net 52 proc. augo naršymas naujienų portaluose, 43 proc. – televizijos žiūrėjimas, daugiau kaip trečdaliu ūgtelo ir dėmesys vaizdo transliacijoms internete bei naudojimasis socialiniais tinklais. Tačiau ketvirtadaliu krito spaudos skaitomumas.

Karantinas taip pat stipriai paveikė ir žmonių judėjimą: 76 proc. krito naudojimosi viešuoju transportu dažnis, 63 proc. žmonių rečiau vairavo automobilius. Pėščiomis ar dviračiu rečiau judėjo 27 proc. tokį kelionės būdą paprastai besirenkančių gyventojų.

Šio tyrimo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo apklausti atitinkamai 1001, 1027 ir 1000 18–74 m. amžiaus gyventojų. Visa tyrimo medžiaga publikuojama socialiniame tinkle „LinkedIn“, agentūros „Carat“ paskyroje.