Metas grįžti į realybę
Toną, kad nereikia pernelyg įsijausti į žaidimus, dar pradėdamas konferenciją uždavė „City Bee“ vadovas Lukas Yla. Pats pagarsėjęs nestandartiniais sprendimais, tarp kurių ir per visą pasaulį nuskambėjusi bandymo įsidarbinti apsimetant pasiuntinuku, atnešusiu spurgas, istorija, L. Yla ragino kitus būti racionaliems, negalvoti, kad marketingas yra menas ir neieškoti pernelyg kūrybiškų sprendimų, kur jų gal visai nereikia, nes reikalingi ir veikiantys receptai jau yra išrasti.
„Havas“ grupės vadovas Lietuvoje Šarūnas Mikelevičius, lyg pratęsdamas mintį, kvietė konferencijos dalyvius susimąstyti, o kurgi dingo fokusas marketinge? Vienas iš jo patarimų – nepulti galvoti, ką galima klientams pasiūlyti naujo, tuo labiau – neskubėti investuoti pinigų ir resursų, bet verčiau gerai apgalvoti, koks sprendimas bus iš tiesų efektyviausias.
„Taip, reikia naujienų, reikia parodyti savo inovacijas, tik būkite įsitikinę, ar tos inovacijos išties validžios ir apgalvokite, kiek vertės jos gali atnešti kliento verslui“, – kalbėjo jis, siūlydamas rinkodaros srityje nuobodžius dalykus derinti su nenuobodžiais, jokiu būdu pirmųjų be reikalo neapleidžiant, jei tik jie yra veiksmingi.
„Idea Vilnius“ kūrybos vadovas Jonas Valatkevičius atkreipė dėmesį ir į tai, kad planuojant rinkodarą internete dažnai yra pamirštami vyresni žmonės. Kaip ironizavo jis, kai kurių supratimu – tai yra tie, kuriems jau yra virš 40. Visgi, net ir išties senyvo amžiaus žmonės jau yra aktyvūs interneto vartotojai, nes tokiais tapti juos privertė šiuolaikinio gyvenimo realybė.
„Žmonės su skaitmeninėmis technologijom susiduria ne dėl kažkokios užgaidos, o dėl to, kad šiandieninis pasaulis verčia tai daryti. Internetas artimiausiu metu turėtų sparčiai keistis, nes jis neišvengiamai prisitaikys prie vyresnių žmonių“, – prognozavo J. Valatkevičius. O pokyčiai gali būti įvairialypiai, apimantys tiek elementariai parenkamų šriftų dydį ar ryškumą, tiek turinį ir jo aktualumą auditorijai, dažniausiai labai gerai žinančiai ko nori ir sutinkančiai skirti tam laiko.
Konferenciją organizavusios agentūros „Socialus marketingas“ vadovas Arijus Žakas apie savo vykdomos veiklos efektyvumą ragino pagalvoti taip, kaip mąstytume atėjus krizei. Tokiu atveju, pasak jo, tikėtina, daugelis vadovų galvotų, kaip optimizuoti komandą, kaip optimizuoti biudžetą ir pasiekti tuos pačius rezultatus su mažesniais ištekliais, ir kaip optimizuoti komunikacijos kanalus. „O kodėl to nepradėjus daryti dabar?“, – savo pranešimą retoriniu klausimu baigė jis.
Vėliau šnekėjęs kitas „Socialaus marketingo“ atstovas Aidis Dalikas pabrėžė, kad strategiškas ir racionalus mąstymas būtinas ir kalbant apie agentūrų ir klientų santykius. „Jei siūlysime tik idėją, galėsime ginčytis gražu ar negražu. Bet jei siūlysim strategiją, taktiką ir įgyvendinimą, tada būsime ekspertais, tada agentūra taps kliento partneriu. Tik visų pirma reikia pradėti galvoti nuo to, kaip sukurti vertės klientui“, – kalbėjo jis.
Duomenys – priemonė, o ne tikslas
Skaitmeninės rinkodaros agentūros „Good One“ atstovė Ieva Mickevičiūtė konferencijos dalyvius ragino atsikratyti dažnos profesinės nuodėmės ir tuščiai nesivaikyti metrikų, negalvojant, kas už jų slypi ir kam jos reikalingos.
„Svarbiausia nepamesti minties, kad duomenys ir metrikos yra tik priemonė, o ne pats kelionės tikslas. Nenoriu sumenkinti metrikų, bet jei tikslas identifikuoja kur norite būti, metrika parodo, kur esate eidami progreso link“, – kalbėjo ji, kaip pavyzdį pateikdama gana dažną norą pagal tam tikrus raktažodžius būti pirmoje „Google“ pozicijoje, nors dažnai kaina, kurią už tai tenka sumokėti, neatitinka tikrųjų verslo rezultatų, kuriuos galima pasiekti ir konkurencinę kovą laimėti „Google“ paieškoje esant kad ir kiek žemiau.
Reklamos agentūros „Idea Vilnius“ strategas Vaidotas Valantiejus prisipažino skeptiškai žiūrintis ir į tokį daugelio rinkodarininkų mėgstamą metodą kaip fokus grupės. „Mes išimame žmones iš natūralios aplinkos ir jie turi kalbėti apie mūsų prekės ženklą, apie kurį anksčiau gal nieko negirdėjo“, – stebėjosi jis, svarstydamas, kad galbūt viena iš priežasčių, kodėl taikomi tokie metodai yra tai, kad niekas nedrįstų eiti pas įmonės valdybą ir siūlyti pasikliauti intuicija.
„Sakoma, paklauskite vartotojų, ko jie nori. „Kai Marks&Spencer“ paklausė, moterys pasakė, kad jos nenori reklamose būti lyginamos su modeliais. Bet kai jie paleido tokią kampaniją, jų pardavimai krito. Jie praleido tai, kad jos vis tiek norėjo tos svajonės, tokio gyvenimo būdo, kokį matė reklamose. Tad jie reklamose turėjo grąžinti svajonę, nors ir su įvairesniais modeliais“, – pasakojo V. Valantiejus.
Būtina sėkmės dalis – žmonių atsiliepimai
Dar viena ryški tendencija kalbant apie skaitmeninę rinkodarą – žmonių atsiliepimai kalbant apie prekės ženklus. Tai tinka tiek dabar ant bangos esančiai vadinamų influencerių rinkodarai, tiek eilinių vartotojų atsiliepimams socialiniuose tinkluose, elektroninėse parduotuvėse ar bet kuriuose kituose interneto tinklapiuose.
Beje, vien tik atsiliepimų kiekiu išsiveržti į priekį nepavyks. Kaip aiškino „Good One“ vadovas Tomas Varnas, „Google“ jau sugeba nustatyti ir kas parašė turinį, ir koks yra autoriaus patikimumas internete, taip preliminariai įvertinant turinio kokybę. Taigi, ekspertiškumas ir žmonių pasitikėjimas verslui bus būtini norint gauti finansinę grąžą.
„Tesonet“ rinkodaros vadovas Regimantas Urbanas ragino žmones išmėginti partnerystės rinkodarą, daugeliui geriau pažįstamą iš angliško termino affiliate marketing. Jos tikslas – būti geriausiu arba bent jau tarp geriausių savo produktų kategorijoje, nes būtent lygindami skirtingus produktus žmonės dažnai priima sprendimą kažką pirkti. „Vartotojai naudoja tas prekes, kurios yra patikimos, kurias kažkas jau išbandė, jie patys nenori būti laboratoriniais triušiukais“, – pastebėjo jis, patardamas mėginti atsirasti produktų apžvalgose tiek žiniasklaidos priemonėse, tiek tinklaraščiuose ar video apžvalgose tokiuose kanaluose kaip „Youtube“.
„Socialaus marketingo“ atstovė Simona Vilkaitė Marcinkevičė, kalbėdama apie tai, kokia komunikacija užknisa socialiniuose tinkluose, pastebėjo, kad teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, nes tai priklauso nuo žmogaus, kuris tą komunikaciją mato. „Socialiniai tinklai yra apie žmones, tad užknisa ta komunikacija, kuri yra skirta ne tau“, – kalbėjo ji, pridurdama, kad nusprendus, su kokiais žmonėmis kalbamasi, turi būti laikomasi nuoseklios pozicijos, ją nuolat stiprinant.
