Kelerius metus maisto produktų pristatymo į namus iš prekybos centrų rinkoje veikė tik „Maximos grupei“ priklausanti „Barbora“. 2016 metais jos pašonėje atsirado naujas konkurentas – internetinė maisto pristatymo parduotuvė „Zzz.lt“. Tačiau ši po metų veiklą nutraukė.
„LastMile“ neapsiribos Lietuva
Neseniai prekybos tinklas „Iki“ pranešė, kad drauge su startuoliu „LastMile“ žengia į internetinės prekybos maisto produktais rinką. Platformą sukūrusios įmonės „Greituolis“ vadovas Tadas Norušaitis pasakoja, kad šiai dienai bendradarbiauja su „Iki“, „Assorti“ ir „Vyno guru“.
„Papildomai ruošiame dar kelias naujas sutartis, tačiau kol jos nėra pasirašytos, nieko negaliu atskleisti. Mūsų dėmesys skiriamas kasdienio vartojimo prekių asortimentų plėtimui, o tai yra maisto produktai, prekės gyvūnams, galbūt netolimoje ateityje ir vaistinės, kūno priežiūros priemonės“, – kalba jis.
T. Norušaičio teigimu, programėlės „LastMile“ veikimo principas labai paprastas: „Įsivaizduokime – „Akropolis“ yra prekybos vieta, prie kurios gali prisijungti partneriai ir atidaryti savo parduotuves. Mes atidarome partnerio parduotuvę savo programėlėje, o aplikacijos vartotojai gali pasirinkti norimą parduotuvę atitinkamai pagal prekes, kurių jiems reikia, ir rinktis pagal asortimentą. Mes tarpininkaujame suteikdami tų prekių pristatymą klientui pasirinktu laiku.“
Anot jo, lietuvių startuolis bendradarbiauja su 220 kurjerių, bet tai nereiškia, kad jie dirba vienu metu. Tai priklauso nuo poreikių ir užsakymo kiekio. Kol kas programėlė veikia tik Vilniuje, bet dar šiais metais planuoja pradėti paslaugą teikti ir Kaune.
„Didžiausias aplikacijos „LastMile“ privalumas – galime klientui pasiūlyti „instant delivery“ (liet. pristatymą kuo greičiau). Dažnu atveju jis įvyksta greičiau negu per valandą. Mūsų idėjos variklis – auga karta, kuri nori gauti prekes čia ir dabar, nenori planuoti į priekį, nežino, ką veiks rytoj, mato poreikį užsisakyti produkcijos iš prekybos tinklo, o tai padaro programėlėje“, – tikina T. Norušaitis.
Kol kas maisto pristatymo į namus iš prekybos tinklų rinka Lietuvoje maža – „LastMile“ konkurentas yra tik internetinė svetainė „Barbora“: „Rinkoje yra potencialo. „Barbora“ veikia, vadinkime, vienoje rinkoje, kurioje yra žmonės, planuojantys savo laiką. Iš tikrųjų pačioje rinkoje yra žmonių, kurie nori ir gali nusipirkti maisto prekes, bet negauna tinkamo aptarnavimo. Tinkamas aptarnavimas – pristatymas tą pačią dieną. Jeigu jie to negauna, eina į parduotuvę ir apsiperka ten. Mes taikome į šiuos žmones ir tai nėra visiškai „Barboros“ pirkėjas.“
Testuoja, kol bus sukurtas patogus įrankis
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė sako, kad įmonė ieško galimybių, kaip tobulinti apsipirkimo patirtį, išnaudoti technologinius pranašumus ir pirkėjams pasiūlyti ne tik kokybišką asortimentą, bet ir taupyti laiką.
„Prieš daugiau nei 10 metų buvome pirmieji pirkėjams pasiūlę galimybę savarankiškai apsipirkti savitarnos kasose, todėl žingsnis į elektroninę prekybą bei prisijungimas prie lietuvių startuolio „LastMile“ sukurtos platformos yra labai natūralus ir strategiškai apgalvotas.
Esminis šios paslaugos išskirtinumas rinkoje ir pranašumas pirkėjams – ypač greitas produktų pristatymas, nereikalaujantis kruopštaus išankstinio planavimo. Visi produktai yra švieži, pristatomi tiesiai iš artimiausios „Iki“ parduotuvės“, – dėsto ji, ir priduria, kad šią platformą vertina kaip išskirtinę dar ir dėl to, kad ji paremta dalijimosi ekonomikos principu.
Pasak jos, žmonės naudoja šią lietuvišką programėlę, nes maisto ir kitų būtiniausių prekių paklausa prioritetinė, o laikas – labai ribotas: „Tad šiam procesui palengvinti stengiamės sukurti geriausias sąlygas.“
Kol kas elektroninės prekybos platforma dar yra testuojama, bet I. Baltrušaitienė tikisi, kad pavyks sukurti vartotojams patogų įrankį: „Tam matome daug perspektyvų Lietuvoje, kurias diktuoja besikeičiantys pirkėjų poreikiai ir apsipirkimo modelis. Šiandien galimybė užsisakyti prekes iš „Iki“ parduotuvių yra prieinama didžiajai daliai sostinės gyventojų, vėliau plėtra numatyta ir į kitus Lietuvos miestus.“
„Barbora“ konkurento pašonėje dar nepajuto
Interneto parduotuvės „Barbora“ generalinis direktorius Andrius Mikalauskas „LastMile“ vertinti negali, nes jie aktyvią veiklą pradėjo tik spalio viduryje. Jo teigimu, „LastMile“ siūlo ekspress pristatymo paslaugą, ir jų pagrindinis rodiklis yra greitis.
„Mes pristatome prekes pirkėjams gal ir ne taip greitai (greičiausiai – už 1,5 val. po užsakymo pateikimo), tačiau mūsų tikslas yra kokybė. Renkame geriausios kokybės prekes, kurias atrenka mūsų apmokyti darbuotojai, nuveža mūsų profesionalūs kurjeriai, specialiuose automobiliuose su keliomis temperatūrinėmis zonomis. Tad turime skirtingus požiūrius, skirtingus akcentus.
„Barbora“ anksčiau svarstė ir svarsto galimybę pasiūlyti savo klientams ir ypač greito pristatymo paslaugą, tačiau dėmesys buvo sutelktas į esamos paslaugos tobulinimą. Ateityje galbūt praplėsime savo paslaugų rinkinį ir ekspress pristatymo galimybe, tačiau prieš tai turėsime dar kartą atidžiai įvertinti visas „už ir prieš“. Ekspress modelis turi nemažai procesų valdymo ir kokybės rizikų“, – komentuoja direktorius.
Kol kas naujas rinkos žaidėjas „Barborai“ nepadarė jokios įtakos. „Tikiu, kad klientai kažkada išbandys ir tai, ką siūlo konkurentai, tačiau taip pat žinau, kad vien tik pristatymo greitis – valanda ar dvi – esminės įtakos mūsų versle nedaro. Pirkėjas renkasi paslaugos visumą – nuo patogumo apsiperkant internetu, prekių atrinkimo kokybės, iki kurjerio, atvežusio prekes, mandagumo“, – dėsto jis.
A. Mikalauskas pasakoja, kad šiai dienai „Barbora“ gali naudotis daugiau nei milijonas žmonių, nes ši paslauga pasiekia tokius miestus kaip Klaipėda, Nida, Kretinga, Gargždai, iš Kaunas, Jonava, Vilnius, Trakai, Elektrėnai. Dar apie milijonas žmonių – Latvijoje ir Estijoje.
„Kita svarbi plėtros kryptis – paslaugos spektro plėtimas. Mes siekiame, kad „Barboros“ pirkėjai turėtų didžiausią įmanomą pasirinkimą ir laisvę, kaip atsiimti savo užsakytas prekes. Šiandien mes užsakymus atvežame į namus arba pasiūlome atsiimti „Barboros“ pirkinių stotelėse. Netolimoje ateityje, manau, pristatysime platesnę užsakymo atsiėmimo galimybę, svarstome ir kitus papildomus prekių pristatymo (įskaitant ir ekspress pristatymą).
Trečia kryptis, kuriai skiriame didelį dėmesį, yra paslaugos tvarumas ir pakuotės atliekų mažinimas. Užsisakydami internetu mūsų pirkėjai gali pasirinkti, kokioje pakuotėje – popierinėje ar plastikinėje – bus atvežtas jų užsakymas. Mūsų pirkėjams tai svarbu, o tai reiškia, kad svarbu ir mums“, – vardija jis.
Anot A. Mikalausko, konkurencija visada yra reikalinga, nes leidžia kitomis akimis pažvelgti į paslaugą, palyginti ją, ieškoti dar geresnių sprendimų, neužstrigti vietoje: „Kita vertus, konkurencija padeda augti visai e-prekybos rinkai – kuo įvairesni pasiūlymai, kuo garsiau apie juos kalbama, tuo daugiau žmonių atranda elektroninės prekybos maisto produktais privalumus. Iki šiol „Barbora“ konkuruodama su kitais rinkos dalyviais visada augdavo, o dažnai net greičiau nei be jų.“
Pirma „Rimi“ e. parduotuvė – Latvijoje, o tada ir Lietuvoje
Pasak „Rimi Lietuva“ generalinio direktoriaus Giedriaus Bandzevičiaus, prekybos tinklas elektroninę parduotuvę pristatys kitų metų pirmąjį ketvirtį. Tokį sprendimą įmonė priėmė atsižvelgusi į pasaulines ir Lietuvos mažmeninės prekybos tendencijas, kurias lemia šiuolaikiniai pirkėjų poreikiai.
„Jie pradeda atrasti apsipirkimo internete privalumus ir todėl dabar yra tinkamas metas pristatyti „Rimi“ elektroninės prekybos sprendimus. Atverdami elektroninę parduotuvę, taip pat tesėsime vieną iš savo pažadų pirkėjams – užtikrinti rytojaus apsipirkimo patartį jau šiandien, o įvairūs parduotuvių formatai, jų prieinamumas ir lankstumas yra būtinos sąlygos to siekiant“, – kalba jis.
Kaip sako G. Bandzevičius, Lietuvos elektroninės prekybos rinka maisto produktais ir namų apyvokos prekėmis dar tik pradeda formuotis, o pirmieji jos dalyviai atlieka labai svarbų vaidmenį edukuojant vartotojus.
„Vis tik užsienio pavyzdžiai ir bendrai labai reiklūs Lietuvos pirkėjai kelia jos dalyviams ypač didelių reikalavimų, todėl labai atsakingai ruošiamės „Rimi“ elektroninės parduotuvės atidarymui. Kaip tik šiomis dienomis Latvijoje vykdomi paskutiniai „Rimi“ elektroninės parduotuvės testavimai prieš jos oficialų startą kaimyninėje šalyje, kur elektroninė prekyba, kaip ir Lietuvoje, sudaro apie pusę procento mažmeninės prekybos maisto produktais rinkos.
Turėdami kolegų latvių pavyzdį ir patirtį, remdamiesi stipriu „Rimi“ verslo modeliu, gerais ryšiais su tiekėjais ir lojaliais klientais Lietuvoje galėsime pasiūlyti jų poreikius atitinkančius elektroninės prekybos sprendimus ir taip skatinsime jos plėtrą šalyje“, – dėsto jis.
„Rimi“ elektroninė parduotuvė pirmiausia veiklą pradės sostinėje, tačiau pamažu plėsis ir į kitus Lietuvos miestus. Tam bus naudojamas prekybos tinklo automobilių parkas – kurjeriai pirkėjams prekes pristatys per jų pasirinktą laiko intervalą. „Taip pat suteiksime galimybę užsakytas prekes atsiimti parduotuvėje. Nuo pasirinkto prekių atsiėmimo bei pristatymo būdo, taip pat užsakomų prekių kiekio bei laiko priklausys ir šios paslaugos kaina“, – priduria „Rimi Lietuva“ direktorius.
Anot G. Bandzevičiaus, artimiausiu metu „Rimi“ elektroninė parduotuvė pradės veikti Latvijoje, o kitų metų pirmą pusmetį – ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje.
„Norfa“ ir „Lidl“ svarsto galimybes
Šiuo metu likę tik du prekybos centrai, tai „Norfa“ ir „Lidl“, kurie nekalba apie maisto produktų pristatymo į namus platformą ar bendradarbiavimą su jau sukurtais kanalais.
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas žiniasklaidai Darius Ryliškis teigia, kad ši įmonė kol kas neturi konkrečių planų: „Kaip ir anksčiau, mes kol kas svarstome galimybę dėl maisto produktų pristatymo į namus.“ Be to, priduria jis, paslauga atrodo šauni ir reikalinga, tačiau kyla klausimas, ar internetinė prekyba maisto produktais atsiperka.
Savo ruožtu „Lidl“ atstovas žiniasklaidai Valdas Lopeta komentuoja, kad jų situacija tokia pati: „Svarstome variantus, vertiname galimybes ir rinkos pasiūlymus, tačiau nieko konkrečiai dar negalime pasakyti.“
Pirmaisiais metais e. prekyba neneša pelno
E-komercijos ekspertas Vytautas Vorobjovas pabrėžia, kad esminis dalykas, kurį reikia įsisąmoninti ir suprasti, yra tas, jog maisto pristatymo paslauga didžiąja dalimi yra logistikos verslas.
„Maisto dedamoji, prekių dedamoji nėra esminės, logistikos dedamoji yra pats pagrindas. Ji susideda iš kelių dalykų. Pirmiausia, kad ta paslauga įsivažiuotų ir vartotojas priprastų, pakeistų savo įpročius, o keisti vartotojo įpročius – ilgas ir brangus žaidimas, svarbus paslaugos prieinamumas. Paslauga yra prieinama vartotojui patogiu metu ir su tuo neturėtų būtų susiję daug kompromisų, t. y. noriu užsisakyti, užsisakiau ir man per protingą laiką atgabena – ne poryt ar už savaitės, negali visi operatoriai būti užimti“, – sako jis.
Be to, maisto pristatymo į namus verslas reikalauja daug logistinių resursų (žmonių, transporto), kurių reikia turėti avansu ir iškart jų neapkrauti. „Resursai nėra pilnai išnaudojami, bet reikia juos laikyti tam rinkos poreikiui, kuris yra dabar, ir kuris bus ryt. Tai reiškia, kad savo ruožtu visoje logistikoje labai svarbus yra resursų išnaudojimas.
Pavyzdžiui, lėktuvai. Kuo mažiau jis būna ant žemės, tuo pelningesnė veikla (su tam tikromis išlygomis). Stovėjimas kainuoja, lėktuvas pinigus uždirba skraidydamas. Užkrovimas yra būtinas. Kad ta paslauga įsivažiuotų ir vartotojai priprastų ją naudoti, būtini pertekliniai resursai, bet tai tuo pačiu automatiškai reiškia, kad jie nebus užkrauti“, – tikina ekspertas.
V. Vorobjovo teigimu, būtent dėl šių priežasčių pirmasis tokio verslo etapas dažniausiai neneša pelno. Tai iliustruoja ir „Barboros“ pavyzdys, kuri pirmus metus „ėjo į minusą“: „Tokią prabangą sau gali leisti tik tie, kurie turi gilias kišenes. „Maximos grupė“, „Rimi“ turi gilias kišenes. Kyla klausimas, kokią platformą pasileis „Rimi“, nes to nepadaro. Be tų poros žaidėjų, įmonių su giliomis kišenėmis ir pakankama infrastruktūra, nelabai daug ir yra. Iš esmės kalbame apie didžiuosius mažmenininkus.“
Kalbėdamas apie „Iki“ atvejį su „LastMile“ V. Vorobjovas neslepia, kad šiuo atveju sukeltas ažiotažas. Taip pat jis primena, kad neseniai gyvavo startuolis, kuris veikė labai panašiai: „Keletą metų gyvavo toks startuolis „Ziticity“, kuris irgi atveždavo prekes – pritrūkai vinių, atveš iš „Senukų“, pritrūkai kavos, atveš iš „Rimi“. Jie darė tą patį su „Rimi“, ką „LastMile“ – su „Iki“. Jeigu dabar nueisite į jų puslapį, ten parašyta, kad pakeitė veiklos modelį ir dirba su juridiniais asmenimis. Jie nebeteikia tos paslaugos, o tai – logiška, nes tai brangus verslas, jam reikia daug pinigų, infrastruktūros. Kaip „LastMile“ seksis su „Iki“, sunku pasakyti. Kad tokia konfigūracija bus rimta konkurentė „Barborai“, nelabai tikiu.“
Anot jo, šis netikėjimas kyla dėl konkrečių apribojimų – prekės iš „Iki“ bus pristatomos pirkėjams, nuo parduotuvės nutolusiems 1–2 km atstumu: „Štai aš gyvenu Užupyje, vienintelė „Iki“, esanti tokiu atstumu nuo manęs, yra labai mažytė. Jei man reikia daryti savaitinį apsipirkimą, tai ką aš rinksiuosi – „Barborą“ ar „LastMile“? Antras dalykas – jie gali spręsti greitą prekių privežimą, kai pritrūkai pieno, kiaušinių ir pan., bet kiek iš to uždirbsi? Daugiau klausimų negu atsakymų.“
Daugiau žaidėjų rinkoje nebus
Paklaustas, kodėl žaidėjų rinkoje nėra, V. Vorobjovas sako, kad tai – kainuoja, be to, priduria, jog daugiau jų ir neatsiras. Jo teigimu, rimtų maistą į namus pristatančių žaidėjų negali būti daugiau nei rimtų prekybos tinklų.
„Sinergija su tinklu irgi yra svarbi. Reikia turėti geras prekių užpirkimo, tiekimo kainas, resursų, pakankamų atlikti prekių atrinkimą, sandėliavimą ir pan. „Maxima“ „Barborai“ tai suteikė. Ar tai suteiks „Iki“ „LastMile“ – klausimas. „Rimi“ šią infrastruktūrą turės, jos formatas dėkingesnis, nes „Rimi“ konceptas – didelės parduotuvės aplink, kuriose yra atitinkamas asortimentas“, – kalba ekspertas.
Nors vyresnė auditorija mažai naudojasi e. prekybos teikiamomis paslaugomis, dabartiniai žmonės, naudojantys, tarkime, „Barborą“, irgi neina jaunyn, priduria V. Vorobjovas. „Slenkantis demografijai į priekį, „Barbora“ apims vis daugiau amžiaus grupių. „Maxima“ nėra vienadienis verslas, tai, matyt, ir šią verslo atšaką stato ne tam, kad per pusę metų kažką padarytų ir laimėtų. Tai paaiškina, kodėl jie tiek laiko toleruoja veiklos nešamą minusą. Tai rinkos auginimas, ugdymas, pratinimas prie savęs su ilgalaike perspektyva“, – pastebi jis.
E-komercijos eksperto tvirtinimu, maisto produktų pristatymo į namus rinka turi potencialo, ypač didžiuosiuose miestuose, tačiau kol kas situaciją išnaudoja tik „Barbora“: „Prekybos tinklas „Rimi“ irgi ne šiaip sau tiek tempia, matyt, atitinkamai kyla iššūkių. „Iki“ atvejo atėjimu į rinką aš nepavadinčiau, tai labiau viešųjų ryšių žaidimai su „LastMile“. Gerai ir vieniems, ir kitiems, bet tai nėra atėjimas į prekybą.“