Kitas, vis dar plačiai aptarinėjamas atvejis – prekybos įmonės darbo skelbimas. Po eilės nekasdieniškų ir aštrių frazių (pavyzdžiui, kad darbas netinka moterims ir sąrašo veiksmų, kuriuos padarius galima darbo netekti), skelbimo gale nurodoma, kad jis nestandartinis, nes tokia yra ir darbo vieta. Tiesa, skelbimas jau pakeistas ir moterys taip pat gali turėti vilčių tapti įmonės pardavimų vadybininke.
Kiek veiksminga yra humoru grįsta darbdavių komunikacija?
Du pagrindiniai žinučių tipai, naudojami kampanijoms, yra racionalusis ir emocionalus. Darbdavio komunikacijoje racionaliuoju būdu siekiama pritraukti kandidatus, pateikiant konkrečias vertes, naudas, faktus ar kitus apčiuopiamus duomenis. Priešingai, emocinė rinkodara tiesiogiai apeliuoja į kandidato emocijas ir poreikius. Emocinėse žinutėse išskiriami potipiai, tokie kaip baimė, džiaugsmas ar humoras. Būtent pastarąjį pasitelkė įžangoje minėtos įmonės.
Norint suprasti, ar drąsi, humoru grįsta darbdavių komunikacija veikia, galime pasižiūrėti, ką sako mokslas.
Štai pernai mokslininkė Oikarinen savo straipsnyje aprašė realiai įvykusio atvejo analizę, kai nedidelis Suomijos startuolis darbo skelbime naudojo juodąjį humorą. Skelbime buvo žaismingai užsimenama apie darbo pareigas ir juokaujama apie alkoholio vartojimą, taip siekiant atkreipti kandidatų dėmesį ir pritraukti reikiamą darbuotoją.
Pasak tyrimo autoriaus, prieštaringai kandidatų ir visuomenės vertintas skelbimas buvo efektyvus: įmonė sulaukė per 200 kandidatų gyvenimo aprašymų ir galiausiai pasamdė žmogų, kurio ieškojo. Įmonės vadovas teigė esąs patenkintas įdarbinimo proceso rezultatais, o tai – sėkmingas juodojo humoro panaudojimo darbdavio komunikacijoje pavyzdys.
2012 m. mokslininkių Oikarinen ir Saraniemi atlikto tyrimo išvados teigia, kad humoras padeda darbdaviams išsiskirti rinkoje, nes demonstruoja unikalią ir autentišką darbdavio asmenybę. Be to, tokia komunikacija įtraukia auditoriją, nes kuria įsimintiną, artimą ir pramoginį turinį. Humoru grįstas turinys taip pat leidžia su auditorija užmegzti ryšį, nes rezonuoja emociniu lygmeniu.
Pasak tyrimo autorių, humoras, kuris padeda kurti išskirtinį darbdavio prekės ženklo charakterį ir perteikti tam tikras vertybes, traukia potencialius darbuotojus, tapatinančius save su tokiu darbdavio prekės ženklo tonu.
Humoro ribos negali būti peržengtos
Taigi, humoras ya gera priemonė atkreipti panašiai mąstančių kandidatų dėmesį ir pritraukti juos darbui organizacijoje. Tačiau be išvadų, kad humoras gali padėti išsiskirti ir pritraukti panašiai mąstančius kandidatus, mokslininkai pažymi, kad tokia taktika taip pat gali kelti ir nemažai rizikų.
Jeigu naudojamas humoras peržengia visuomenėje nusistovėjusias ar net teisės aktuose apibrėžtas ribas, jis sukelia prieštaringas reakcijas ir gali rimtai pakenkti darbdavio ir visos įmonės reputacijai.
Taigi, svarbu atrasti sveiką balansą tarp humoro ir profesionalumo. Šios pusiausvyros išlaikymas leidžia ne tik pritraukti tuos kandidatus, kurie mąsto panašiai, bet ir išlaikyti patikimo darbdavio įvaizdį.
Komunikacijos stilius turi atitikti jūsų organizacijos kultūrą
Sprendžiant, ar verta naudoti juodąjį humorą, reikėtų įvertinti ne tik jos efektyvumą, bet ir ar toks komunikacijos stilius atspindės tikrąją organizacijos kultūrą ir esamų darbuotojų vertybes.
Kitaip tariant, pritraukus darbuotojus juoduoju humoru reikia būti tikriems, kad jie jį iš tiesų ras pradėję dirbti organizacijoje. Esami darbuotojai turėtų turėti panašų mąstymą, o komunikacijoje perteikiamas humoras turėtų būti priimtinas visiems komandos nariams. Kai kurių organizacijų taikoma praktika – galimų kampanijos žinučių pasitikrinimas su esamais darbuotojais, siekiant suprasti jų nuomones ir galimas rizikas. Ši praktika darbuotojams taip pat yra signalas, kad jų nuomonė yra svarbi.
Įvertinkite visus suinteresuotus asmenis
Prieš pradedant naudoti humoru grįstą komunikaciją rekomenduojama apgalvoti visas suinteresuotas šalis, kurias ši komunikacija gali paveikti.
Svarbu ne tik įvertinti, ar toks komunikacijos stilius ir konkreti žinutė tiks tikslinei auditorijai – kandidatams, bet ir kokią nuomonę apie ją turės kiti suinteresuoti asmenys, pavyzdžiui, tikslinės auditorijos aplinkoje esantys žmonės (pvz., šeima), organizacijos partneriai, tiekėjai ir pan. Žinant šiuos asmenis ir jų nuomonę, pravartu tokią komunikaciją, jos tikslus ir ribas su jais aptarti iš anksto – dar prieš išleidžiant komunikaciją į eterį.
Nerizikuokite, jeigu neturite stiprios reputacijos
Nerekomenduojama darbdaviams naudoti juodojo humoro tais atvejais, jeigu jie dar neturi stiprios teigiamos reputacijos rinkoje. Pasak mokslininkų, tokie bandymai gali labiau pakenkti nei padėti, jeigu juodojo humoro žinutė bus pirma, kurią iš jūsų išgirs kandidatai ir visuomenė.
Žiūrint į tai iš mokslinės perspektyvos per komunikacijos proceso modelį, svarbu suprasti, kad ne visuomet siuntėjo (šiuo atveju darbdavio) siunčiama užkoduota žinutė yra nebūtinai vienodai dekoduojama gavėjų (šiuo atveju potencialių darbuotojų). Skirtingą žinutės interpretavimą sąlygoja per menkas tikslinės auditorijos pažinimas ar triukšmas. Komunikacijos proceso modelyje psichologinis triukšmas pasireiškia per išankstinį nusistatymą, šališkumą ar stresą ir trukdo interpretuoti žinutę, o tuo tarpu semantinis triukšmas atsiranda dėl nesusipratimų, kylančių dėl žodžių reikšmių skirtumų, neaiškios kalbos ar žargono, dėl ko žinutė gali būti neteisingai interpretuota.
Humoras darbdavio komunikacijoje, jeigu jis atspindi organizacijos kultūrą, gali būti veiksminga priemonė siekiant pritraukti kandidatus ir kurti išskirtinį darbdavio įvaizdį. Tačiau humorą reikia naudoti atsargiai: išlaikant balansą tarp šmaikštumo ir profesionalumo, iš anksto apgalvojant etikos ribas bei visas suinteresuotas šalis, kurias tokia komunikacija gali paveikti.
Rūta Lapinskienė yra „The Promise“ darbdavio rinkodaros agentūros bendraįkūrėja, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja, doktorantė.
Dr. Dominyka Venciūtė yra „The Promise“ darbdavio rinkodaros agentūros bendraįkūrėja, įmonės „Persona Cognita“ įkūrėja, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė ir rinkodaros programų direktorė.
