Iš esančiųjų „Facebook“ reklamą pirko beveik pusė
Tyrimo metu analizuota TOP1000 didžiausių Lietuvoje veikiančių įmonių, taip pat į jį įtraukti bankai ir draudimo bendrovės. Iš „Facebook“ puslapius turinčių didžiųjų organizacijų į reklamą investavo beveik pusė – 46 proc. – bendrovių. Ypatingai daug dėmesio tam skyrė bankininkystės, mažmeninės ir elektroninės prekybos, draudimo, viešojo maitinimo, turizmo sektoriuose veikiančios įmonės, taip pat vaistinės. Šiuose segmentuose investavusiųjų į „Facebook“ reklamą įmonių dalis siekė 100 proc.
„Investicijų į reklamą „Facebook“ intensyvumą pirmiausia lemia tai, ar bendrovė veikia verslas-klientui (B2C), ar verslas-verslui (B2B) segmente. Absoliučiai didžioji dalis Lietuvos B2C verslų nuolat dirba su tokia reklama, o B2B įmonės kol kas ją išnaudoja gerokai mažiau.
Visgi galima prognozuoti, kad tai palaipsniui keisis, nes vis daugiau B2B segmento bendrovių pasitelkia „Facebook“ siekdamos su pardavimais tiesiogiai nesusijusių verslo tikslų: pavyzdžiui, įgyvendindamos darbdavio komunikaciją ar kurdamos ryšį su specifinėmis verslui aktualiomis interesų grupėmis. Ši tendencija jau pastebima ir Lietuvoje“, – pasakoja tyrimą atlikusios agentūros „Relevant“ vadovas Deividas Budginas.
Pagal temas reklamose dažniausiai pastebimas įvaizdinis turinys: 74,6 proc. įmonių, investavusių į „Facebook“ reklamą, skyrė lėšų tokio pobūdžio įrašų sklaidai. Daugiau nei pusė (51,6 proc.) bendrovių reklamavo su pardavimų skatinimu susijusį turinį. Taip pat pastebimai augo darbdavio įvaizdžio temos populiarumas – tokio turinio įrašus reklamavo 17,1 proc. įmonių.
Investuoja į turinį, bet ne jo sklaidą
Tyrimas parodė, kad oficialius puslapius „Facebook“ turi dauguma didžiųjų šalies bendrovių – beveik 64 proc. Tarp mažiausiai „matomų“ šiame socialiniame tinkle yra tokie sektoriai kaip didmeninė prekyba („Facebook“ puslapio neturinčių įmonių dalis siekia 62 proc.), energetika (44 proc.) ir logistika (40 proc.).
Tačiau, anot D. Budgino, susirūpinti savo skaitmenine komunikacijos strategija reikėtų ne „Facebook“ puslapio neturinčioms bendrovėms, o toms, kurios jį turi, nuolat skelbia turinį, tačiau neskiria lėšų reklamai.
„Jau daug kalbėta apie tai, jog be nors minimalios investicijos į reklamą „Facebook“ paskelbtą įrašą pamatys tik apie dešimtadalis jūsų puslapio sekėjų. Tad tokia komunikacija būtų tolygi kalbėjimui pustuštėje auditorijoje: laiko ir energijos skirsite, bet jus mažai kas išgirs. Todėl ypač keista, kai įmonės dosniai investuoja į, pavyzdžiui, įvaizdinio turinio „Facebook“ sukūrimą, tačiau neskiria lėšų jo sklaidai“, – pažymi D. Budginas.
Renkasi paprasčiausius reklamos sprendimus
Tyrimas taip pat parodė, kokias reklamos formas renkasi didžiausios šalies bendrovės. Trečdalis (33,5 proc.) „Facebook“ puslapių turinčių įmonių reklamuoja jame paskelbtus įrašus. Ketvirtadalis (24,5 proc.) tirtų bendrovių reklamai pasitelkia taip vadinamus „dark posts“ – įrašus, kurie nėra rodomi įmonės puslapyje, tačiau suteikia papildomas skaitmeninės rinkodaros galimybes pasirinktai tikslinei auditorijai.
Populiariausia įmonių reklamose naudota turinio forma – paprastos nuotraukos. Tokia formą pasitelkė daugiau nei pusė (52 proc.) bendrovių, investavusių į reklamą. Kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) reklamose naudojo specialiai sukurtas iliustracijas ar maketus. Mažiausiai išnaudotas didžiausio įdirbio reikalaujantis vaizdo įrašų formatas – jį tyrimo metu analizuotu periodu pasitelkė 27 proc. reklamas „Facebook“ užsakiusių didžiųjų įmonių.
„Tarp pasirenkamų reklamos tipų ir formų dominuoja paprasčiausi sprendimai. Nors daugeliu atvejų to gali visiškai pakakti, tačiau svarbu, kad įmonės žinotų, jog esant poreikiui gali pasitelkti kur kas sudėtingesnius ir tuo pačiu efektyvesnius sprendimus. Pavyzdžiui, gan mažas „dark posts“ taikymas rodo, kad kol kas menkai išnaudojamos platesnės skaitmeninės rinkodaros galimybės: nuo žinučių segmentavimo skirtingoms auditorijoms iki susidomėjimą parodžiusių žmonių grąžinimo į įmonės svetainę“, – pažymi D. Budginas.
„Facebook“ reklamos tyrimas atliktas 2019 m. IV-ąjį ketvirtį, naudojant oficialų „Facebook“ analitinį įrankį „Ad Library“. Jo metu stebėtos 1000 didžiausių pagal pajamas Lietuvos bendrovių (remiantis dienraščio „Verslo žinios“ duomenimis), taip pat įtraukti į šį sąrašą nepatenkantys bankai ir draudimo įmonės.