Prognozuojama, kad 2022 m. prekių ženklų išlaidos nuomonės formuotojų rinkodarai visame pasaulyje sieks net 15 mlrd. JAV dolerių. Palyginus, dar 2016 metais šios išlaidos pasauliniu mastu siekė vos 1,7 mlrd. JAV dolerių, skelbiama Influencer Marketing Hub tinklalapyje. Kasmet stebint vis augantį nuomonės formuotojų populiarumą, A. Staniulienė dalijasi prognozėmis, kokios influencerių tendencijos vyraus 2022-aisiais.
Kils reklamos kokybė. Prekių ženklams vis dažniau renkantis influencerių paslaugas, auga ir reikalavimai kokybei. Ateinančiais metais pastebėsime vis mažiau vadinamųjų „skelbimų lentų“ – nuomonės formuotojai kels sau kokybės kartelę, ims labiau atsirinkinėti, kiek ir ką reklamuoti. Tikėtina, kad dėl šios priežasties influencerių reklamos paslaugų kainos dar labiau kils. Net ir pasiūlius norimą honorarą, dar nebus garantijos, kad influenceris nuspręs dirbti su prekių ženklu. Todėl su kylančiomis kainomis augs ir reklamos kokybė, mažės reklamų skaičius.
Stiprės nanoinfluencerių galia. Prognozuojama, kad nanoinfluencerių (turinčių kelis tūkstančius sekėjų) svarba ir toliau augs. Jų kuriamas turinys – autentiškas, dažnai jie specializuojasi tam tikroje nišinėje temoje – tai leidžia prekių ženklams lengviau pasiekti tikslinį vartotoją. Be to, lyginant su didžiaisiais, megainfluenceriais, nanoinfluenceriai gali pasiūlyti itin konkurencingas kainas.
Kils mikroinfluencerių kainos. 2021 m. stebėtas didelis megainfluencerių honorarų šuolis, siekęs net iki 40 proc. Prognozuojama, kad kitais metais augs ir mikroinfluencerių kainos – prekių ženklai vis dažniau renkasi bendradarbiavimą su mažesniais nuomonės formuotojais dėl jų kuriamo turinio, organiškos auditorijos bei kokybiško darbo. Todėl tikėtina, kad ateinantys metai bus mikroinfluencerių aukso amžius.
Mažės vartotojiškumas. Pasauliui vis garsiau kalbant apie besaikį vartotojiškumą, influenceriai dėl šios priežasties taip pat ims labiau atsirinkti, su kuo dirbti. Vis dažniau pastebėsime influencerius kalbant apie tvarų gyvenimo būdą ir tvarius aplinkai produktus. Su tuo susijęs bus ir reklamos vienetų mažėjimas. Nors vis daugiau prekių ženklų nori bendradarbiauti su nuomonės formuotojais, tačiau šie ima itin atidžiai atsirinkti, su kuo dirbti ir ką komunikuoti savo auditorijai.
Daugės asmeninių prekių ženklų. Tokių influencerių kaip Viktorijos Siegel ar Karolinos Meschino sėkmė įkvėps ir kitus sekti jų pavyzdžiu. Dėl to ateityje matysime vis daugiau nuomonės formuotojų, įkursiančių savo prekių ženklus ir atidarysiančių vardines parduotuves. Tiesa, tai neapsiribos vien tik drabužių, kosmetikos ar namų dekoro prekių kūrimu, tarp nuomonės formuotojų vis labiau ims populiarėti ir asmeninės laidos ar podkastai.
Populiarės pozityvus turinys. Influenceriai ims vis daugiau kalbėti apie pozityvumą, geras emocijas bei pozityvaus mąstymo idėjas. Pastarieji pandeminiai metai ir jų sukelti iššūkiai visiems atnešė daug neigiamų emocijų, tad nuomonės formuotojai išnaudos savo eterį kalboms apie motyvaciją bei teigiamus dalykus.
Daugės vaizdo turinio. Kadangi „Instagram“ planuoja pradėti mokėti kūrėjams už „Reels video“, 2022-aisiais matysime dar daugiau tokio pobūdžio turinio. „Reels“ funkcija jau diegiama ir „Facebook“ kanale, tad tikėtina, kad kitais metais ji pasirodys ir Europoje. Kadangi vaizdo turiniui paruošti reikia daugiau laiko, originalių idėjų ir kokybės, šiuo metu Lietuvoje matome vos keletą influencerių, kurie aktyviai kuria kokybiškus reklaminius „Reels“ – tai Inidė Jasnauskaitė ir Dalia Belickaitė. Tikėtina, kad 2022-aisiais jų gretos didės ir nuomonės formuotojai pradės aktyviau naudotis šia funkcija bei pasitelks ją reklamų kūrimui.
Bus demonstruojama daugiau asmeninio gyvenimo. Norėdami konkuruoti tarpusavyje ir išlaikyti auditorijos dėmesį, influenceriai ims rodyti dar daugiau savo asmeninio gyvenimo. Asmeniškos detalės ir vaizdai padės nuomonės formuotojams kurti dar glaudesnį ryšį su sekėjais ir stiprinti jų lojalumą.
Matysime daugiau natūralumo. Gerokai dažniau socialiniuose tinkluose matysime ir neredaguotus vaizdus. Vartotojams norint matyti daugiau natūralumo ir nuotraukų, nepadailintų jokiais filtrais, nuomonės formuotojai ims vis labiau atsižvelgti į populiarėjančio „No-edit“ turinio tendencijas. Neretušuoti kadrai, nenušlifuota kasdienybė ir atvirai demonstruojamos emocijos – influenceriai ims vis dažniau rodyti „tikruosius aš“ ir nepagražintą realybę.
Daugės ilgalaikio bendradarbiavimo atvejų. Prekių ženklai ims dažniau rinktis ilgalaikį bendradarbiavimą su influenceriais, o ne vienkartinius projektus. Influenceriai, ilgą laiką reklamuodami tam tikrą prekių ženklą, padeda didinti pasitikėjimą juo, tad ateityje matysime daugiau nuomonės formuotojų, kurie taps prekių ženklų ambasadoriais. Nuo kelių mėnesių iki metų trunkančios prekių ženklų ir jų ambasadorių partnerystės leidžia sukurti vertę klientams ir pastebėti didesnę naudą rezultatuose. Kaip puikūs pavyzdžiai galėtų būti Neringos Zeleniūtės ir „Maximos“, Rimantės Kulvinskytės ir „Gintarinės vaistinėsׅ“ ar Naglio Bieranco ir „Lidl“ bendradarbiavimai.
Viską reziumuodama, A. Staniulienė priduria, kad prekių ženklai turėtų išnaudoti influencerių rinkodarą, įterpdami ją į savo rinkodaros kompleksą. Tokia komunikacijos forma ne tik suteikia galimybę prekių ženklui tapti artimesniam su savo vartotoju, bet ir padaro jį labiau asmenišką bei patikimą auditorijos akyse.