Apjungė šalies resursus
„Vystydami iniciatyvą „Idėja Lietuvai“ nuolat kartojome, kad metas pereiti nuo kalbėjimo apie problemas prie idėjų siūlymo: juk viskas visada prasideda nuo idėjos. Išties taip ir yra, bet tam, kad tos idėjos taptų realybe, jų įgyvendinimui būtina turėti reikalingų išteklių – kas jau kas, bet verslo atstovai tai puikiai supranta. Labai džiaugiamės, kad Lietuvoje turime verslininkų, kurie, įsigilinę į iniciatyvą „Idėja Lietuvai“, suprato jos vertę, pažiūrėjo į ją kaip į mums visiems naudą nešančią investiciją ir nusprendė prisidėti tiek savo idėjomis, tiek finansiniais resursais. Niekam ne paslaptis, kad be idėja patikėjusių rėmėjų, iniciatyvos ambasadorių indėlio tokių iniciatyvų nebūtų įmanoma įgyvendinti“, – sakė DELFI direktorius Vytautas Benokraitis.
„Prisidedame prie iniciatyvos „Idėja Lietuvai“, nes tai yra unikalus projektas. Esame tarptautinė organizacija, veikianti visame pasaulyje, tačiau mums be galo svarbi gerovė mūsų šalyje. Turime susitelkti bendram tikslui ir, palikę asmenines ambicijas, įgyvendinti vertingiausias idėjas praktikoje. Susitelkimas ir bendradarbiavimas leidžia įgyvendinti ambicingiausias idėjas, kurios visuomenei atneštų daugiau pozityvumo kasdienybėje, didesnio tarpusavio supratimo“, – savo motyvus prisidėti komentavo ERGO draudimo bendrovių Baltijos šalyse valdybos pirmininkas dr. Kęstutis Bagdonavičius.
„Jei iki šiol turėjome „nacionalinius diktantus“, „nacionalinius susitarimus“ ir panašiai, tai ši iniciatyva mums leido turėti „nacionalinį proto šturmą“. Mano suvokimu – tai neeilinis įvykis Lietuvoje, kuriam pavyko apjungti į vieną visumą didžiąją dalį šalies intelekto. O ten kur intelektas – ten ir man patinka būti. Tiek su finansiniais, tiek su moraliniais resursais“, – kalbėjo verslininkė, koncerno „Vikonda“ valdybos pirmininkė Jolanta Blažytė.
„Tikiu, Lietuvą į progresą gali atvesti tik šalyje esantys protai, o ne populizmu užsiiminėjantys politikai, kurie patys nesugeba net rinkiminių programų pasirašyti, o tam tikslui samdo viešųjų ryšių specialistus“, – teigė J. Blažytė.
Nori prisidėti patys
Pasak dr. K. Bagdonavičiaus, tokia iniciatyva, suvienijanti įvairiausių sričių ir profesijų žmones, tik patvirtina, kad esame kūrybiški ir nestokojame idėjų. „Tuo pačiu laukia didelis iššūkis ir išbandymas – atrinktas idėjas įgyvendinti praktiškai. Niekas už mus pačius neįgyvendins pokyčių – kurti geresnę aplinką tiek visuomenei, tiek mokslui, tiek verslui yra bendras mūsų visų tikslas. Tad reikėtų nereikėtų numoti ranka ir galvoti, kad viską padarys kiti, o patiems aktyviai prisidėti prie įgyvendinimo tų idėjų, kuriomis labiausiai tikima“, – sakė jis.
J. Blažytės nuomone, tam, kad Lietuvoje iš tiesų prasidėtų pokyčiai, pirmiausia reikia pokyčių lyderių, kuriems tie pokyčiai būtų svarbūs ir kurie sugebėtų suformuoti šiam procesui reikalingą komandą arba „smegenų centrą“. „Antras svarbus dalykas – paties valstybės valdymo modelio keitimas. Tikėtina, tam reiktų keisti nemažą dalį Lietuvos įstatyminės bazės. Bet kokiu atveju, esamas modelis yra visiškai pasenęs ir tarnauja tik kaip betoninis blokas bet kokiam proveržiui“, – kalbėjo ji.
„Pirma taisyklė, kuria vadovaujuosi ir pats asmeniškai, tai pokyčius pradėti įgyvendinti nuo savęs. Mes vis dar pernelyg dažnai vaikomės asmeninės laimės, tačiau pamirštame paprastą tiesą, jog padėdami kitiems būti laimingais – dalindamiesi tuo, ką turime, darydami gerus darbus, laimingi esame ir patys. Visi esame tarpusavyje susiję, todėl tik bendromis jėgomis – verslo, valdžios ir visuomenės – galime įgyvendinti esminius pokyčius, kuriant gerovės valstybę“, – sakė dr. K. Bagdonavičius.
Kurios idėjos ambasadoriams atrodo svarbiausios?
J. Blažytė, paklausta, kurios idėjos jai pačiai atrodo svarbiausios, sako, kad idėjas ji skirsto į dvi pagrindines grupes. „Pirma grupė – tai tos idėjos, kurios parodo šalies viziją ar bent judėjimo kryptį, o antra grupė – tai tos, kurios apsiriboja tik „ūkiniais“ sprendimais. „Ūkinių“ idėjų įgyvendinimui nereikia jokių didelių pastangų. Pavyzdžiui, dėl kanapių įteisinimo, užtenka, kad Seimo nariai per 5 min. nubalsuotų ir idėja bus įgyvendinta. Ir jei po to dėl šio sprendimo kils kokių nors problemų, tai jie net atsakingi už tai nebus... Nes tai, matote, „buvo ne mūsų pasiūlymas“. Man būtų svarbios tos idėjos, kurių įgyvendinimas reikalauja didelių valstybės valdymo pokyčių. Pavyzdžiui, „Lietuva Blockchain technologijų lyderė“, arba „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“. Jei tokias idėjas „pametėtume“ Seimo ir vyriausybės nariams, tada jie tikrai būtų priversti dirbti, kurti, galvoti. Tai intensyvus kelių ar net dešimties metų darbas. Jei valdžios atstovai užsiimtų tokių idėjų įgyvendinimu, manau, mažiau turėtų laiko tarpusavio santykių spektakliams. Ir nuo to laimėtume visi“, – kalbėjo verslininkė.
Dr. K. Bagdonavičius pačiomis svarbiausiomis sritimis įvardina ekonomiką, kultūrą, švietimą ir mokslą. „Tuo pačiu matau, kad ir kitos sritys nestokoja inovatyvių, progresyvių idėjų, kurios tikrai įdomios ir naudingos“, – pridūrė jis.
Savo reikšmingu indėliu taip pat jau prisidėjo kiti iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ ambasadoriai: UAB „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas prof. Vladas Bumelis, UAB „Topo centras“ generalinis direktorius Remigijus Štaras, investuotojas, verslininkas, „Kesko Senukai“ grupės prezidentas Artūras Rakauskas, UAB „Barbora“ direktorius Tomas Kibildis, Europos parlamento narys Antanas Guoga ir kiti.
Didžioji idėjų ir pokyčių konferencija „Idėja Lietuvai“ vyks 2018 m. vasario 1 d., Vilniuje, parodų ir konferencijų centre „Litexpo“. Šioje konferencijoje bus pirmą kartą paskelbtos išrinktos 3 proveržio idėjos Lietuvai. Istoriniame Lietuvai renginyje dalyvaus populiariausių idėjų autoriai, nevyriausybinių orgnizacijų atstovai, Lietuvos intelektualai, žymiausi visuomenininkai, verslininkai ir valdžios atstovai, susivienijusi žiniasklaida.
Konferencijoje gali dalyvauti kiekvienas, įnešęs savo indėlį į tolimesnį idėjų įgyvendinimą. Visa informacija ir registracija čia.