– Kada nutarėte, kad agentūroje vertėtų išbandyti keturių dienų darbo savaitės modelį?
– Kai susijungė „Critical“ ir „Xwhy“ agentūros, sutarėme, kad nebijosime priimti drąsių sprendimų (nors veikiausiai ir neišvengsime klaidų) ir nuolat bandysime naujus dalykus. Šios vertybės apskritai yra svarbios kūrybiniam sektoriui – ypač dabar, kai gyvename neapibrėžtumo laikais.
Pati idėja kilo dar 2019 metais – tada pradėjome ją svarstyti vadovų lygmeniu. Diskusija buvo labai gyva, nes nuomonės skyrėsi, kartais – kardinaliai. Racionalus balsas kužda, kad keturių dienų darbo savaitė reiškia 20 procentų didesnes išlaidas. Kas turėtų jas prisiimti? Klausimas ne be pagrindo. Kai mintį plėtoji toliau, pasidaro išties įdomu. Ar turėtume susimažinti išlaidas, jei vienas iš kolegų suserga? Ar turėtume išsikelti didesnius finansinius tikslus, kai įsigyjame naują įrangą ar priimame daugiau darbuotojų? Kai žvelgi pro tokią prizmę, šis argumentas atrodo ribojantis.
Tada atėjo 2020-ieji – metai, paženklinti pandemijos. Pasigirdo stipresnių argumentų iš darbuotojų pusės. Suvokėme: jei sunkiais laikais norime išlaikyti talentingus žmones, turime ieškoti naujų darbo modelių. 2021-ųjų vasarą pradėjome keturių dienų darbo savaitės eksperimentą su vyresniuoju dizaineriu Mykolu. Ilgainiui į eksperimentą įsitraukė daugiau dalyvių. 2022 metų rugsėjį tokiu būdu dirbo jau keturi mūsų kolegos.
– Ar eksperimento dalyviai pajuto teigiamą poveikį?
– Jų teigimu, jie jaučiasi laimingesni. Papildoma laisva diena reiškia geresnį poilsį po intensyvios darbo savaitės. Žmonės rečiau nerimauja ar perdega, o tai ypač svarbu, kai dirbi su jaunesniais ir jautresniais kūrybininkais. Keturių dienų darbo savaitė padėjo išlaikyti ir pritraukti talentingus žmones. Galiausiai toks modelis paskatino ieškoti alternatyvių darbo formų, padedančių būti efektyvesniems ir pasiekti tų pačių rezultatų su mažesniais ištekliais.
– O kokių būta sunkumų?
– Svarbu, kad komanda sutartų, kuri savaitės diena bus laisva. Kai vienas nedirba pirmadieniais, o kitas – penktadieniais, darbų įgyvendinimas ir personalo valdymas pasidaro sunkesnis. Taip pat reikia pridurti, kad verslas, kuris orientuojasi į geriausią įmanomą klientų patirtį, privalo prisitaikyti prie klientų poreikių. Kai klientas kreipiasi su klausimais ar problemomis, turime dirbti visu pajėgumu. Tad didesnei komandos daliai būtų sunku atlikti visą darbą per keturias savaitės dienas, nes rinkos poreikis gauti aukštos kokybės paslaugas ir jas gauti jas greitai niekur nepranyko.
– Kokiais kriterijais remiesi vertindamas keturių dienų darbo savaitės modelio sėkmę?
– Šiuo metu dar nesame ištobulinę sistemos, kaip pamatuoti eksperimento rezultatus. Turime žmonių, kurių darbą įmanoma pamatuoti objektyviai (kokių kūrybinių rezultatų jie pasiekė per trumpesnį laiką), taigi, nesunku suprasti, ar tokia praktika jiems naudinga. Kita vertus, kai tenka vertinti drąsią ir autentišką kūrybą, kurios rezultatas – tendencijas kuriančios aukštos vertės idėjos, pamatuoti rezultatą kur kas sudėtingiau, nes jo vertė atsiskleidžia per keletą metų. Kassavaitiniai susitikimai su konkrečiu žmogumi gali padėti užčiuopti pulsą ir suprasti, ar pokytis buvo naudingas.
– Kaip manai, ar keturių dienų darbo savaitės modelis tinkamesnis būtent kūrybiniam sektoriui? Jei taip, kodėl?
– Šiuo metu nematau aiškiai pagrįstos sėkmingos koreliacijos tarp keturių dienų darbo savaitės praktikos taikymo kūrybos sektoriuje, lyginant su kitais sektoriais.
– Pakalbėkime apie ilgalaikį poveikį ir skirtybes. Ar nėra keblu lyginti kūrybininką, kuris dirba penkias dienas per savaitę (ir galbūt nenustoja galvoti apie darbus net savaitgaliais), su žmogumi, kuris nori dirbti keturias dienas, o likusį laiką skirti asmeniniams projektams? Kaip tu matuoji agentūros žmonių kūrybinį indėlį?
– Eksperimentas vis dar tęsiasi. Stengiamės sukurti erdvę, kurioje būtų galima atvirai kalbėtis šia tema (kassavaitinių agentūros susitikimų ar asmeninių pokalbių metu). Kai kurie žmonės man yra sakę, kad norėtų dirbti daugiau negu keturiasdešimt valandų per savaitę, ir tai – visiška keturių dienų darbo savaitės priešybė. Kiek galiu spręsti iš dabartinės patirties, vienos taisyklės taikymas visiems žmonėms būtų labai ribojantis dalykas. Mūsų strategija atspindi mūsų įvairovę. Kiekvienas iš mūsų pasižymi unikalia patirtimi, darbo tempu, poreikiais. Galiausiai agentūra yra vieta, kur daugybė žmonių su malonumu dalyvauja kūrybiškame žaidime. Kai turėsime aiškią ir lanksčią sistemą, tenkinančią visų mūsų poreikius bei įkvepiančią dar drąsesniam ir efektyvesniam žaidimui, galėsime mūsų agentūrą vadinti sėkminga.
– O tu pats norėtum dirbti keturias dienas per savaitę?
– Pirmas mintis – atsakyti „taip“. Tačiau, kiek pamąsčius, iškyla įtikinamos alternatyvos. Man visgi labiausiai patiktų dirbti penkias dienas per savaitę, septynias valandas per dieną (penktadieniais – šešias). Kodėl? Nes darbas yra mano žaidimų aikštelė, mano saviraiškos dalis, ir man šis žaidimas patinka. Kai galvoju apie trumpesnį darbo laiką, klausiu savęs: o ką gi aš veikčiau su laisvu laiku? Dabar visą laisvalaikį skiriu profesiniam tobulėjimui, taigi, matyt, lankyčiau nuotolinius kursus ir skaityčiau knygas. Šiemet pasirinkau IDEO kursus, nes noriu gauti ugdomojo vadovavimo sertifikatą. Iš knygų rekomenduočiau Donellos H. Meadows ir Dianos Wright „Thinking in Systems: A Primer“.
– O kokius kitus lankstaus darbo modelius dar galima taikyti?
– Agentūros šerdį sudaro žmonės. Norime, kad darbe visi jaustųsi komfortiškai. Kai žmonės išsako tam tikrus poreikius, mes, komandų vadovai, stengiamės pasitelkti visus turimus būdus jiems patenkinti. Agentūroje taikome hibridinį darbo modelį: kai kurie tyrėjai ir dizaineriai nuolat eina į darbą, kiti darbą biure derina su darbu iš namų, o dar kiti dirba keliaudami po pasaulį. Grafikas taip pat lankstus, jei tik tai netrukdo bendram darbui. Aš pats dirbti pradedu anksti – septintą ryto. Tačiau nenustebkite, jei vidurnaktį sulauksite elektroninio laiško iš mūsų dizaino strategijos vadovo Jono.
– Kaip manai, ar šiuo metu įmanoma, kad visi darbuotojai dirbtų keturias dienas per savaitę?
– Kol kas ne. Dar turime atrasti patikimą būdą, kaip įgyvendinti šį modelį, kad išlaikytume profesionalumą ir darbo kokybę. Šios vertybės mums irgi labai svarbios ir nusipelno atskiro pokalbio. Bet gal apie tai – kitą kartą?