2007 m. gruodžio 27 dieną Lietuvą apskriejo naujiena – pirmą kartą prezidento kalėdinį sveikinimą galima išvysti „Youtube“. Toks sprendimas buvo priimtas todėl, kad tuo metu norintiems pasižiūrėti sveikinimą internete, 150 megabaitų dydžio įrašą iš prezidentūros svetainės tekdavo siųstis maždaug pusvalandį.
Šiandien tokie vargai atrodo sunkiai suvokiami – tapšnodami išmaniuosius telefonus bet kur ir bet kada galime patogiai žiūrėti vaizdo įrašus. Lietuviškame startuolyje „Omnisend“ dirbantis „Youtube“ platformos specialistas R. Kondratas pasakoja, kad, atpigus technologijoms, vaizdo turinio gamyba taip pat tapo kur kas labiau prieinama. „Populiarūs kūrėjai dažnai naudoja kokybę kilstelinčius papildomus mikrofonus, apšvietimo lempas. Kadangi būtent šios asmenybės diktuoja „Youtube“ madas, prekių ženklai stengiasi sekti jų pavyzdžiu, tačiau pradėti išties užtenka ir telefono ar kompiuterio“, – sako ekspertas, tarptautinius ir lietuviškus prekių ženklus konsultuojantis apie „Youtube“ jau daugiau nei 10 metų.
Pradžioje filmuoti – nebūtina
Pirmieji įrašai įmonės paskyroje gali būti tiesiog „PowerPoint“ pateiktys, įrašytos kartu su komentarais balsu. Kitas žingsnis – vaizdo skambučių įrašai, kuriuose pasidalinama ekranu, o rodomą medžiagą papildo kalbančiojo vaizdas, skambučio metu užfiksuotas kompiuterio kamera.
„Tokių internetinio seminaro, vebinaro tipo įrašų turime ir „Omnisend“ paskyroje. Tai tinkamas formatas, nes pristatome automatizuotos rinkodaros platformą, kurioje daug nustatymų ir funkcijų, su kuriais reikia supažindinti vartotojus. Nors dalis šių įrašų sukelti jau senokai, jie vis dar naudingi ir žiūrimi, jų peržiūros vis dar auga“, – pasakoja R. Kondratas.
Anot specialisto, verslai į „Youtube“ dažnai atkeliauja jau pradėję kurti turinį socialiniams tinklams, kurie šiuo metu taip pat yra pilni vaizdo įrašų. „Tuomet „Youtube“ platforma gali būti kitas logiškas žingsnis, kuris padeda pasiekti optimizavimo paieškos sistemoms (angl. SEO) tikslų, paprastai tariant – užtikrinti, kad besidomintiems produktu ar paslauga įmonė būtų nesunkiai atrandama“, – paaiškina ekspertas.
Skirtingi etapai – skirtingose rankose
Apsisprendus pagyvinti įrašus filmuota medžiaga, gali kilti nemažai klausimų, kokia įranga reikalinga ir kaip sklandžiai įgyvendinti procesą. R. Kondratas pasakoja, kad nedidelės studijos įsirengimas įmonės patalpose gali turėti privalumų (pavyzdžiui, nereikia vis iš naujo sujungti ir sustatyti įrangos, paprasčiau perduoti medžiagą ir tęsti darbus keičiantis komandos nariams). Tačiau apsvarstyti svarbu ne vien išlaidas technikai.
Nors vaizdo turinio kūrimas pirmiausiai įsivaizduojamas kaip filmavimas, iš tiesų procesas apima kur kas daugiau dalių: nuo temos pasirinkimo, scenarijaus ir teksto parengimo iki montažo bei animavimo, jei toks numatytas. Ne mažiau svarbus ir pats talpinimas platformoje, kai įrašui parenkamas pavadinimas, miniatiūra (angl. thumbnail), raktažodžiai ir aprašymas, bei vaizdo įrašo rezultatų analizė.
„Kiekvienam kūrybos etapui reikalingas laikas ir žinios, pasigilinti tikrai yra į ką. Tačiau galima rasti įvairių sprendimų – galbūt kai kurias paslaugas pirkti, pavyzdžiui, nusifilmavus medžiagą perduoti montuoti profesionalams ar ieškoti pagalbos iš išorės patrauklaus teksto parengimui“, – siūlo R. Kondratas.
Vienas iš galimų variantų – reikalingų išteklių paieškoti komandos viduje, pakviesti prie proceso prisidėti daugiau žmonių. „Omnisend“ atstovas pasakoja, kad pastarąjį ketvirtį prie vaizdo turinio kūrimo prisidėjo net 18 jo kolegų, kurie rašė tekstus, stojo prieš kamerą, montavo ir kitaip įsitraukė. Pasak jo, visą procesą organizuojančiam žmogui svarbus išradingumas ir ypač – planavimas, kad resursai būtų naudojami protingai, o turinys žiūrovus pasiektų reguliariai.
Temas atrasti padeda duomenys
Pradedantiesiems kyla nemažai klausimų, ką įmonė gali papasakoti ir parodyti žiūrovams. Kadangi „Youtube“ vartotojus įrašai pasiekia įvairiais būdais skirtingose platformos vietose (angl. traffic sources), norėdami būti pastebėti įrašų kūrėjai turi atsižvelgti ir į tai.
„Dalis vartotojų užsuka į „Youtube“ ieškodami konkrečios informacijos ir savo užklausą įveda į paieškos laukelį. Sistema renka šiuos duomenis ir įvedus pirmąjį žodį rodo, kokių susijusių užklausų jau buvo ieškota. Taip ji gali pasufleruoti, apie ką kurti vaizdo įrašus. Todėl verta pamėginti įvesti įvairius raktažodžius, susijusius su sritimi apie kurią planuojate kalbėti“, – sako R. Kondratas. Tačiau platformoje nemažai ir kitų peržiūrų srauto šaltinių – vaizdo įrašų platforma ir pati siūlo įrašus vartotojams pagal jų žiūrėjimo istoriją, panašaus profilio vartotojų pasirinkimus ir populiariausio turinio tendencijas. Ekspertas sako, kad dažniau tai – pramoginiai vaizdo įrašai, kuriuos verslai kurti renkasi rečiau.
„Su populiariais kūrėjais, kurių temos žmones linksmina, stebina ar piktina, konkuruoti sunku. Tokie vaizdo įrašai dažniau atsiranda pagrindiniame „Youtube“ puslapyje, jie aktyviau rekomenduojami. Su jais neverta lygintis ir peržiūromis – kur kas naudingiau nagrinėti, ko žmonės platformoje ieško tomis temomis, kuriose esate ekspertai, kiek užklausų šiomis temomis ieškoma kiekvieną mėnesį, kitaip tariant, suprasti kontekstą ir aplinką, kurioje publikuosite įrašus“, – sako R. Kondratas.
Tuo jis rūpinasi ir dirbdamas kasdien – „Omnisend“ pirmiausia stengiasi būti matomi tarp rinkodaros specialistų ir ypač dirbančių su el. pašto rinkodara. „Tokių žmonių nėra daug, tačiau mums svarbiausia, kad būtume pastebėti būtent jų, savo turinyje suteiktume tai, ko jie ieško“, – pasakoja jis. Greta šio nuoseklaus darbo, įmonė taip pat pasilieka erdvės eksperimentams, pavyzdžiui, neseniai ėmė kelti ir trumpesnius įrašus „Youtube Shorts“ skilčiai, kurios algoritmas veikia kitaip nei ilgojo formato turinio.
Trumpinti tekstus R. Kondratas siūlo visiems – net ir tiems, kurie kuria ilgesnius, edukacinius įrašus. „Jei rodysite žmonėms, kaip keičiamas duslintuvas, būtų gerai, kad jis kuo greičiau matytųsi kadre. Iš esmės, naudinga trumpinti visus tekstus, pauzes – žmonių dėmesys jau yra pakitęs, o ypač kantrybės gali trūkti tiems, kurie į „Youtube“ atėjo išspręsti konkrečią problemą“, – rekomenduoja platformos specialistas.
Vertinant, kaip pasisekė įkeltam vaizdo įrašui ir ką reikėtų keisti ateityje, pirmiausia specialistas pataria atkreipti dėmesį ne į peržiūrų skaičių, o į tai, kokiais įrašo momentais žiūrovai nusprendė jį išjungti. „Youtube“ analitikos skiltyje ši vertinga informacija vadinama išlaikymo rodikliu (angl. retention rate).
Pradedantiesiems jis taip pat siūlo nebijoti kartotis, tą pačią temą aptariant vis kitu kampu. Tokie įrašai paskyroje gali atrodyti kaip „sviestas sviestuotas“, tačiau dėl to, kaip veikia „Youtube“ algoritmai, nėra labai tikėtina, kad tas pats žmogus pamatys visus panašius vaizdo įrašus.