Tačiau dirbant šiuo modeliu, vienas iš svarbiausių aspektų yra tarpusavio pasitikėjimas ir empatija tarp darbdavio bei darbuotojo. O norint sukurti tokius darbdavio ir darbuotojo santykius, vertėtų laikytis aiškių susitarimų komandoje bei kurti savitas tradicijas. Kaip tai padaryti, pranešime žiniasklaidai dalijasi Karolina Vikšraitė, IT įmonės „Cognizant“ mokymų projektų vadovė.
Turi laikytis visi komandos nariai
Iššūkiai, su kuriais susiduria nuotoliniu būdu dirbančios komandos, yra gan kompleksiški ir neretai turintys įtakos produktyvumui bei motyvacijai.
„Tačiau jie priklauso ir nuo laikotarpio – ar tai nauja praktika komandai, ar yra nustatytos aiškios taisyklės. Pavyzdžiui, pandemijos metu dirbant nuotoliu buvo sunku derinti asmeninį gyvenimą ir darbą, nes tai buvo nauja praktika, ir daug darbuotojų buvo iškritę iš ritmo ir dirbo po darbo valandų“, – kalba K. Vikšraitė.
Ji pabrėžia, jog vienas iš svarbiausių įmonės tikslų – puoselėti darbuotojų komandiškumą bei užtikrinti teigiamas darbuotojų patirtis organizacijoje. O, kad tai yra ne tik žodžiai, patvirtina ir įvairios situacijos bei jų sprendimai.
„Pavyzdžiui, po pandemijos, kai dauguma tiesiog parginė darbuotojus į biurus, įmonėje gimė naujas susitarimas. Kiekvienos komandos nariai turi galimybę tarpusavyje susitarti ne tik, kaip drauge dirbs, bet ir kokiomis taisyklėmis vadovausis, kaip užtikrins sklandų ir visoms pusėms patogų darbo procesą. Šią taisyklę vadiname komanda sprendžia (angl. team decides). Tokiu būdu kiekviena komanda susikuria savo taisykles, į kuriuos susitikimus rinktis gyvai, o kuriuose galima dalyvauti nuotoliniu būdu. Taip pat svarbu susidėlioti ir apsitarti virtualių susitikimų etiketa, pavyzdžiui, kad visi susirinkimo dalyviai būtų įsijungę kameras. Ši idėja gimė būtent iš komandų vadovų. Kaip ir daugelis darbuotojams svarbių sprendimų, jis buvo atrastas pačioje įmonėje, kad geriausiai tiktų kiekvienai komandai bei atlieptų individualius darbuotojų lūkesčius. Be to, praėjus kuriam laikui po pandemijos įsitikinome, kad bendrumas ir komandinis jausmas geriausiai susikuria, kai bent dalis laiko yra praleidžiama biure. Įsitraukimą skatiname įvairiais renginiais: gyvūnų dienos, ketvirtiniai renginiai technologijų temomis, penktadienio nemokamų pietų tradicija ir pan.“, – pabrėžia pašnekovė.
Tiesa, ji pastebi, jog šiuo metu dominuojantys iššūkiai yra vienišumo jausmas, nesklandumai, kuriuos sukelia laiko zonos skirtumai bei kultūriniai aspektai. Todėl dirbant multikultūrinėje komandoje stengiamės visuomet planuoti susitikimus taip, kad jų laikas būtų palankus visoms pusėms. Turime gan griežtą taisyklę, jog visi susitikimai privalo įvykti iki 18 val. vakaro, todėl kartais reikia lankstumo norint prisitaikyti, ypač kai laiko skirtumas siekia ir 5 val. Jeigu turime dvi persidengiančias valandas tarp komandos narių iš skirtingų šalių, būtent tuomet stengiamės jas išnaudoti kuo efektyviausiai. Beje, dauguma organizacijų naudojasi vidinėmis HR sistemomis sekti darbuotojų atostogų dienas, taip pat turėti vidinį darbų planavimo įrankį. Tai labai svarbu dirbant projektinėje komandoje. Tokiu būdu galime susiplanuoti darbus iš anksto bei matyti platesnį vaizdą ilgalaikėje perspektyvoje“, – teigia pašnekovė.
Be to, pasak K. Vikšraitės, siekiant kurti atvirą komunikaciją labai svarbu turėti ir reguliarius individualius pokalbius (angl. 1-on-1). Kitas, anot jos, labai svarbus aspektas yra, kad visų sutartų taisyklių laikytųsi visi komandos nariai.
Nėra vieno magiško recepto
Nėra vieno paprasto magiško recepto, kurį pritaikę galite tikėtis tokio paties rezultato, o ir banaliai skambantys patarimai kaip „trumpos kasdieninės kavos pertraukėlės su komanda ar bendras interaktyvus susitikimas“ neatneš daug naudos ilgainiui.
„Vienas iš pagrindinių patarimų, kuris yra gan paprastas ir aiškus – kad ir su kokia komanda dirbtumėm nuotoliniu būdu, turime pasistengti sukurti aplinką, kuri būtų saugi. Pavyzdžiui, neretai pastebime, jog nuotoliu dirbančios komandos gali daug dažniau būti linkusios į konflikto vengimą, kadangi tai tampa daug paprasčiau nei įprasta. Uždarai kompiuterio ekraną ir žinai, kad biuro koridoriuje šio žmogaus nesutiksi. Tačiau būtent tokiose situacijose ir komandose turime skatinti konfliktą, o ne nuo jo bėgti. Paskatinę konfliktą atveriame erdvę atvirai išsakomai nuomonei, diskusijoms ir galimybei pažinti vienas kitą dar labiau. Paprastas konfliktas turėtų tapti produktyviu konfliktu, kuris suartina nuotoliniu būdu dirbančią komandą, o ne ją išskiria“, – pabrėžia „Cognizant“ mokymų projektų vadovė.
Žinoma, čia labai svarbus vadovo vaidmuo, kad jis gebėtų laiku pastebėti, jog kai kurie darbuotojai nėra iki galo iššsakę savo lūkesčių; arba, kai jau artėjama prie konflikto, užbėgti jam už akių.
O paskatinti pokalbius gali paprasti dalykai, pavyzdžiui, ir trumpa viktorina susitikimo metu gali būti surengta tiesiog per „Kahoot“ programėlę su įvairiausiausiais tuo metu aktualiais tematiniais klausimais.
Ir viena valanda gali būti svarbi
Kaip dalijasi pašnekovė, „Cognizant“ nuolat tenka dirbti ir pažinti ypač įvairias kultūras, kurios yra ne tik geografiškai nutolusios viena nuo kitos, tačiau ir turi ypač nemažai skirtumų.
„Pavyzdžiui, projektinėje komandoje visuomet turime dalį lietuvių ir lenkų. Nors šalys nėra itin nutolusios viena nuo kitos geografiškai, vis dėlto, turime ir skirtingų religinių švenčių bei 1 valandos laiko skirtumą, o į tokius aspektus dirbant projekte būtina atsižvelgti. Beje, darbuojantis platesniu mastu, įtraukiant visus likusius kolegas, neretai tenka dirbti ir bendradarbiauti su Indija, Vokietija, Nyderlandais, Didžiąja Britanija ar JAV. Todėl pirmiausia reikia būti kantriems ir mokėti prisitaikyti prie skirtingų situacijų ir praktikų. Net ir kūno kalba kiekvienoje šalyje gali reikšti skirtingus dalykus. Sukryžiuotų rankų poza JAV neretai gali pasirodyti įžūli ar net indikuojanti nemandagumą. Tuo tarpu Indijoje galvos purtymas iš tiesų reiškia atsakymą „taip“. Ir nors dirbant tarptautinėje organizacijoje esame sutarę, kokia yra pagrindinė kalba dirbant su įvairiais projektais, tačiau norint suprasti kolegą iš kitos kultūros, rekomenduojama pramokti ir pagrindines frazes ar pasidomėti keletą konkretesniais istoriniais tos šalies įvykiais bei faktais. Šios, iš pažiūros, smulkios detalės, padės sukurti jaukesnę atmosferą bei užmegzti pirmąjį ryšį“, – teigia ji.
Bet vienas iš svarbiausių dalykų, kuris padės jums sėkmingai dirbant nuotoliu, tai tinkamai ir aiškiai nubrėžtos ribos.
„Nuotolinė darbo kultūra gali tapti efektyvi, kuomet organizacija investuoja pakankamai pastangų ir laiko kurdamos darbuotojų įsitraukimo gaires. Visgi, dar kartelį noriu pabrėžti, jog pirmiausia reikia tikėti ir pasitikėti savo darbuotojais. Jeigu nesugebėsime sukurti šio santykio ir aplinkos, nuotolinė darbo kultūra netaps veiksminga. Viena iš veiksmingiausių priemonių pradedant kurti šį santykį, yra turėti atvirą, skaidrią komunikaciją su savo darbuotojais – dalintis informacija įtraukiant tiek organizacijos sėkmes, tiek nesėkmes. Mūsų įmonėje tai daroma kiekvieną mėnesį, su galimybe anonimiškai užduoti visus rūpimus klausimus. Ir būtent tokia komunikacija padeda sustiprinti tarpusavio santykius bei susitelkti bendram tikslui. O ar esminius komandinius tikslus stengsimės pasiekti dirbant iš namų, biuro ar hibridiniu būdu – nebus itin didelio skirtumo, jeigu visi darbuotojai žino, kas vyksta organizacijoje, ja tiki ir pasitiki“, – apibendrina K. Vikšraitė.