„Didžiausi Rusijos melai“ yra išsamus, faktais grįstas multimedijos pasakojimas, kuris kaip niekada aiškiai parodo, kokį painų melo voratinklį nuo pat XX a. pabaigos iki šių dienų rezga ši šalis.
Skaitytojai čia ras aprašytus įvykius nuo pat 1999-ųjų, kai Rusijoje nugriaudėjo trys paslaptingi daugiabučių sprogimai, kuriuos šalis pavadino Čečėnijos kovotojų teroristiniais išpuoliais ir kurie vėliau tapo pretekstu pradėti antrąjį Čečėnijos karą, iki pat šių dienų aktualiausio įvykio – Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Visuose šiuose įvykiuose aiškiai matyti, kaip oficiali Rusijos pozicija iš tiesų neatitinka realių faktų ir kaip bandoma paslėpti bet kokius į tiesą vedančius galus“, – pasakojo viena iš projekto autorių žurnalistė Gintarė Bakūnaitė.
Kaip sako G. Bakūnaitė, šiandieninėje visuomenėje, kai iš tiesų tiesiog skęstame informacijos sraute, retai kada turime progų pamatyti visą konkretaus įvykio paveikslą. Žurnalistė pastebi, kad dažniausiai didžiausias visuomenės susidomėjimas būna vos įvykus vienam ar kitam įvykiui, o po to jis blėsta ir net svarbūs bei reikšmingi faktai tampa „vakar dienos“ naujienomis.
„Tenka pripažinti, kad dėl to atsakomybę turime prisiimti ir mes, žurnalistai. Dažnai informuojant apie įvykį mums ir visuomenei tikrai svarbu greitis, todėl informacija išeina dalimis kaskart sužinojus kažką naujo. Tačiau tikrai manau, kad mes skiriame per mažai laiko atsigręžti atgal ir susisteminti itin reikšmingą informaciją.
Tai galima pasakyti ir apie Rusijos karą prieš Ukrainą. Rinkdama informaciją šiam projektui supratau, kad kai kurių reikšmingų faktų apie karo pradžią jau nebepamenu, o praėjo vos metai. Tuomet kyla klausimas – kas bus po penkerių ar dešimties metų? Toks informacinis chaosas ne tik tampa viena iš priežasčių, kodėl demokratinėse valstybėse nepakankamai rimtai ir realistiškai žiūrima į Rusijos keliamą grėsmę, vis lipama ant to paties grėblio, bet ir sudaro Rusijai puikią terpę klastoti tiesą ir į savo melo pinkles įtraukti milijonus žmonių“, – sako G. Bakūnaitė.
Ji džiaugiasi, kad projektas „Didžiausi Rusijos melai“ ir specialiai jam sukurtas polapis leis rasti visus Rusijos sukurptus melus vienoje vietoje: „Kaip sakoma, kas kartą atsidūrė internete, ten jau ir lieka. To ir siekiame – kad šitie faktai niekada nedingtų ir nepasimestų“.
Prie šios multimedijos kūrimo taip pat prisidėjo ru.delfi.lt redakcijos komanda. Rusiško „Delfi“ portalo vyr. redaktorius Olegas Jerofejevas sako, kad labai retai žvelgiame atgal iš šios dienos perspektyvos, tačiau būtent tai leidžia iš naujo įvertinti visus praeities įvykius ir suvokti jų dėsningumus.
„Svarbu suprasti, kad tai, kas įvyko dabar su Ukraina, neatsitiko kažkaip savaime ar netyčia, tai buvo ilgai kurto plano dalis, ir tos istorijos, kurios pristatomos multimedijoje, leis puikiai suvokti, koks yra šio režimo mąstymas.
Žmonės neturėtų turėti iliuzijų dėl to, kur slypi pastarųjų įvykių šaknys ir kad galėjo būti kitaip ar kad kažkas pasikeis. Dabar kai jau yra praėjęs tam tikras laiko tarpas, mes galime pamatyti visus dėsningumus, būdus ir melus, kuriais buvo eita iki įsiveržimo į Ukrainą“, – kalbėjo jis.
„Delfi“ portalas kviečia surinktą informaciją apie Rusijos melus skleisti kuo plačiau ir taip didinti visuomenės sąmoningumą, suvokimą bei atsparumą dezinformacijai, todėl projekto turinys yra atviras bet kokiam perpublikavimui neprašant specialaus leidimo, tik nurodant autorystę.
„Tai yra vadinamasis „open source“ turinys. Kuo daugiau auditorijos jis pasieks, tuo efektas bus didesnis, tuo prasmingesnis bus šis darbas. Todėl tikrai labai kviečiame visus juo dalintis savo platformose“, – kalbėjo G. Bakūnaitė.