Privatumas būtinas, personalizacija – dar būtinesnė
Daugumą vis dar krūpčioti verčiantis dėmesys duomenų apsaugai neabejotinai augs ir kitąmet. Tai akivaizdu pažvelgus į didžiąsias skaitmeninio marketingo priemones. Pavyzdžiui, „Google“ planuoja po poros metų uždrausti vartotojų elgsenos sekimą per trečiosios šalies slapukus. Populiariausios naršyklės – „Chrome“, „Firefox“, „Safari“ – arba jau blokavo tokius slapukus, arba ketina tai padaryti artimiausiais metais.
Paradoksalu, tačiau mes taip pat nebenorime būti ir beveidės masės vienetu. Dėl to paveikesnis tas vizualas ar naujienlaiškis, kuriame atpažįstame save – ne tik vardą, bet ir pomėgius, pirkimo įpročius. Marketingo personalizacijos platformos „Kameleoon“ su partneriais atlikto tyrimo duomenimis, jau dabar 73 proc. vartotojų teigia, jog nori personalizuotos patirties. Tačiau net 57 proc. jų poreikiai lieka nepatenkinti.
Akivaizdu: digital marketingo specialistų laukia rimtas galvosūkis, kaip suderinti vienas kitam prieštaraujančius poreikius. Vienas galimų sprendimų – nuolat sekti privatumo apsaugos naujoves ir pradėti rinkti „zero-part“ duomenis (tokius, kuriuos sąmoningai pateikia patys vartotojai).
Kaip nepažeisti privatumo taisyklių, tačiau tuo pačiu ir gauti iš vartotojų „zero-part“ duomenų? Pasiūlykime užsiregistruoti naujienlaiškiui ir paprašykime pateikti mums aktualios informacijos, mainais suteikdami ne tik naudingų žinių (žr. pavyzdį žemiau), bet ir, pavyzdžiui, lojalumo taškų (nuolaidą).
Pavyzdys, kaip gali atrodyti užklausa „zero-part“ duomenims
Taip pat galime paraginti išreikšti nuomonę, palikti rekomendaciją. Pavyzdžiui, jei prekiaujame baldais, galime paprašyti „padėti suderinti“ įsigytą gaminį su kitais. Taip pat galime įtraukti svetainės lankytoją į savotišką „testą“, parodantį tinkamiausią interjero ar aprangos stilių ir kartu stebėdami vartotojo kelią.
Svarbu tai, kad „zero-part“ duomenys turi būti renkami sąžiningai: vartotojas turi žinoti, kodėl, kam, kuriam laikui gali būti saugoma informacija. Tokiu būdu ne tik laikomės taisyklių, bet ir rodome susidomėjimą pirkėju, o tai, kaip kalbėsime toliau, taip pat reikšmingas žingsnis link sėkmingos strategijos.
Asmeniškas, interaktyvus ryšys su prekių ženklais
Šiandien nebeužtenka vien gražios prekių ženklo istorijos. Kas yra dar svarbiau, ypatingai per pandemiją? Asmeninis ryšys. Norime ne tik atpažinti save visame konversijos kelyje – norime būti įtraukti į dialogą ir matyti, kokias vertybes puoselėja prekių ženklas.
Stambesnės įmonės jau spėjo prisitaikyti. Dėl to pastebime vis daugiau maratonų, žygių (dabar persikėlusių į virtualią erdvę), socialinės paramos, ekologinių akcijų ir kitų, atrodytų, tiesiogiai su veikla nesisiejančių sprendimų. Tai nėra tik žinomumo didinimas, išlaikymas – taip sukuriama pridėtinė vertė visuomenei, kuri patraukia ir mūsų vartotojus.
Dėl panašios priežasties traukiasi populiariausių nuomonės formuotojų (influencerių) paveikumas. Pokytis pastebimas visame pasaulyje. „Universal McCann“ (UM) tyrime 63 proc. apklaustųjų teigia, kad daugiau nei 50 proc. informacijos, kurią pateikia tinklaraštininkai (taip pat ir videoturinio kūrėjai), yra klaidinga. Įžymybės kelia dar daugiau dvejonių: tik 31 proc. mano, jog jos pateikia bent pusę teisingos informacijos. Lyginant su 2014-ųjų duomenimis, bendras vartotojų pasitikėjimas apskritai smuko 8 procentais.
Kaip vartotojai suvokiame, jog įžymybės tapo savotiškomis vitrinomis, atskiromis reklamos agentūromis, vis įkyriau siūlančiomis vieną ar kitą produktą. Didiesiems nuomonės formuotojams pasaulyje koją pakiša ir prastėjanti reputacija dėl sekėjų pirkimo, amoralaus elgesio.
Kaip elgtis, kai nuomonės formuotojai apskritai dar yra gana paveikus kanalas? Galime pasirinkti mūsų sritimi aktyviai besidominčius mikroinfluencerius. „Mobile Marketer“ pastebi, kad „Instagram“ platformoje ryšys tarp influencerių sekėjų skaičiaus ir investicijos atsiperkamumo yra atvirkščiai proporcingas. Pavyzdžiui, turinčių 1000–5000 sekėjų įsitraukiamumo rodiklis siekia 8,8 proc., o turinčių 10 000 ir daugiau – vos 3,6 proc. Toks nuomonės formuotojas yra arčiau pirkėjų, nes jis – toks pats paprastas vartotojas, kamuojamas tų pačių rūpesčių, kuriuos gali išspręsti mūsų produktas. Beje, „Edelman“ įrankis „Trust Barometer“ atskleidžia, kad „tokių žmonių, kaip aš“ nuomone pasitiki net 61 proc. globalių vartotojų.
Išvada – mums turi nuoširdžiai rūpėti vartotojų norai ir nuomonė. Tikslas – liekamoji vertė, kuri padeda išskirti mus iš masinio srauto ir įsiminti. Tuo pačiu auginame ir patikimumo rodiklius.
Patikimumo poreikis
Remiantis „SproutSocial“ tyrimu, 53 proc. vartotojų mieliau naudojasi tais prekių ženklais, kurie socialinėje medijoje atrodo propaguojantys skaidrumą. Dar daugiau: 73 proc. jų netgi yra pasiryžę už „patikimo“ prekių ženklo prekes/paslaugas mokėti daugiau.
Pasiekti skaidrumą ir patikimumą galime keliais būdais:
– Laiku sureaguodami į užklausas, komentarus ir atsiliepimus, atsakydami į dažniausiai užduodamus klausimus. Nebijokime keblių, sudėtingų klausimų ar neigiamų atsiliepimų.
– Atskleisdami produkto kelią – vaizdo įrašais, nuotraukomis galime parodyti vartotojui, kaip įgyvendiname idėją, užtikriname kokybę ir saugumą.
Be to, verta reguliariai sekti, kur ir kaip paminimas prekių ženklas. Stebėkime, ar nesame minimi abejotinos reputacijos naujienų portaluose, tinklaraščiuose ir socialinių tinklų grupėse. Pastebėję neteisingą informaciją, reaguoti turime greitai. Gali būti naudinga ne vien pašalinti ją, bet ir papildomai viešai paneigti.
Platesnė e. komercijos demografija
Jau per pirmąjį karantiną matėme, kaip auga besinaudojančių e. komercija skaičius. Dėmesį verta atkreipti ne tik į patį šuolį. Elektroninėse parduotuvėse, be Z ar Y kartos atstovų, dažniau lankytis tiek mūsų šalyje, tiek kitose pradėjo ir vyresni žmonės.
Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, per vasaros mėnesius internetu prekių ar paslaugų įsigijo beveik pusė (41,6 proc.) 16–74 m. amžiaus Lietuvos gyventojų. Įdomu tai, kad 36 proc. jų sudarė 45–54 m., 8,7 proc. – 65–74 m. amžiaus vartotojai. Lyginant su 2019 m., atitinkamai šios amžiaus grupės sudarė 31,2 ir 5,2 proc. vartotojų. Taigi, nors didžiausią dalį perkančiųjų internetu (68,9 proc.) tebesudaro 25–34 m. amžiaus žmonės, akivaizdu, kad keičiasi ir vyresniųjų poreikiai.
Jie vis dažniau naudojasi internetu: pavyzdžiui, bent kartą per savaitę tai darė beveik pusė (46 proc.) 65–74 metų amžiaus gyventojų (6 procentais daugiau nei pernai). Galbūt besiruošiant 2021-iesiems mums vertėtų pagalvoti apie plėtrą ne tik geografiniu, bet ir demografiniu atžvilgiu? Jau dabar turime kurti jiems aktualų turinį, pristatomą įvairiuose kanaluose.
Šios metinės tendencijos atskleidžia ne pernakt įvykstančius, o pamažu stiprėjančius pokyčius. Pandemijos metu verslui bei gyventojams teko greitai prisitaikyti ir atrasti galimybes. Bet būtent dėl pastarųjų nauji įpročiai gali likti ilgam. Tad vienas didžiausių iššūkių – apgalvoti, kaip galime išnaudoti ne tik 2021-ųjų, bet ir kitų netolimų metų gaires augimui, pasitelkiant mums jau žinomus ir dar neišmėgintus digital marketingo kanalus. Kitame straipsnyje papasakosime, kokie konkretesni pokyčiai laukia ir kaip prie jų prisitaikyti atliekant SEO veiksmus.