Kartu su taika – tarptautiniai apdovanojimai
„Įsivaizduokite, jei kūrybinė agentūra turi klientą, kuris, taip jau atsitiko, yra ir šalies prezidentas. Jo keliama užduotis – pasiekti taiką. Jis supranta, kad kurti taiką yra kur kas sunkiau nei laimėti karą ir tiki vizionieriškų idėjų galia. Kaip pasiekti bendrą Kolumbijos svajonę – taiką?“, - į „Kanų liūtų“ festivalį atvykusį J. M. Santosą pristatė agentūros „ MullenLoweGroup” vadovas Jose Miguelis Sokoloffas, neslėpdamas pasididžiavimo, kad jam teko prisidėti dirbant su Kolumbijos prezidentu ir jį netgi gali laikyti draugu.
Paprastumu spinduliuojantis prezidentas, atvykęs į „Kanų liūtus“ po vakar vykusios oficialios vakarienės su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, šmaikštavo, kad taikos rezultatus jau galima matyti ir „Kanų liūtuose“: Kolumbijos kampanija „Payphone Bank“ buvo apdovanota didžiuoju prizu „Grand Prix“ geriausio produkto dizaino kategorijoje. Kolumbijoje sukurta inovacija leidžia mažiausias pajamas turintiems žmonėms telefonu pervesti net minimalias savo santaupas į banką, taip jaustis saugiau ir pamažu įsilieti į šalies finansinę sistemą, kurios užribyje iki šiol buvo palikti.
„Kolumbijoje turime be galo daug kūrybingų žmonių. Dabar, kai šalyje pagaliau taika, matome, kaip jų kūrybiškumas dar labiau atsiskleidžia“, - džiaugėsi jis.
Kaip laimėti prieš melą?
Kolumbijos prezidentas J. M. Santosas, pasakodamas apie ilgai trukusias derybas dėl taikos sutarties su Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų FARC sukilėliais, atskleidė, kad viena iš sudėtingiausių šio proceso dalių buvo kova su melagingomis naujienomis. Kolumbijoje dėl šio klausimo buvo surengtas referendumas, ir žmonės pasisakė, kad jie nenori taikos susitarimo.
„Man buvo labai keista, kodėl žmonės nenori taikos po 50 metų karo? Bet čia kalbame apie dabar labai madingą reiškinį, vadinamą fake news (melagingos naujienos). Kampanija prieš taikos procesą buvo pilna melagingų žinučių ir baimės skatinimo. Tiesą sakant, baimė buvo didžiausias veiksnys, dėl ko žmonės sakė „ne“ taikai. Buvo meluojama, kad taika bus blogesnė už karą, ir žmonės tuo tikėjo. Vėliau mes klausėme oponentų kampaniją organizavusių žmonių, kaip jūs laimėjote, ir jie tiesiai sakė – mes melavome“, - pasakojo J. M. Santosas.
Siekiant, kad žmonės balsuotų prieš taikos sutartį, buvo paskleisti gandai, kad jose esantys punktai prieštarauja bažnytinėms normoms, kad iš žmonių pensijų bus atskaičiuojami pinigai šios sutarties įgyvendinimui, o įrodyti žmonėms, kad visa tai – melas, buvo labai sudėtinga. „Aš niekada nemaniau, kad tie melai turės tikrą efektą. Tačiau kai mes pralaimėjome, supratau, kad turiu tęsti darbą ir išnešti tiesą į sceną“, - sakė Kolumbijos prezidentas, džiaugdamasis, kad įkvėpimu tai daryti tapo gauta Nobelio taikos premija.
J. M. Santosas pasidalino ir šmaikščia istorija, kaip sužinojo apie šią premiją. „Ketvirtą ryto man paskambino sūnus ir pasakė, kad gavau Nobelio premiją. Pagalvojau, kad jis juokauja ir padėjau ragelį. Paprašiau personalo, kad manęs nebetrukdyti jokiais skambučiais, tad kai tuo metu švedai vis bandė su manimi susisiekti, jiems buvo atsakoma, kad tai neįmanoma, nes prezidentas miega“, - juokėsi jis.
Karui ir taikai reikalinga skirtinga lyderystė
J. S. Santosas yra buvęs gynybos ministru, kai šalis kariavo, o dabar vadovauja šaliai taikos metu. Jis sako tikintis, kad abiem atvejais reikalingas kūrybiškumas ir lyderystė, tik jie turi būti skirtingi. „Kariaujant reikalinga vertikali lyderystė: turi turi priešą, kurį reikia nugalėti. Iš dalies viskas paprasta. Kurti taiką kur kas sudėtingiau, nes reikia spręsti daugybę kompleksinių problemų“, - dėstė jis.
Tačiau net karo metais jis tikėjęs kūrybiškumo galia. „Kai kalbame apie karius, dažniausiai jie yra įpratę tiesiog klausyti įsakymų. Bet jei mes tos pačios strategijos laikomės pusę amžiaus ir nematome jokių rezultatų, gal metas ją keisti? Aš skatinau karius mąstyti nestandartiškai. Mums pavyko išvaduoti 50 karių iš nelaisvės džiunglėse, neiššaunant nė vieno šūkio, nes atėjusios dvi moterys pasiūlė kūrybingą sprendimą, kaip jos gali įsiskverbti tarp priešų ir vėliau pasiekti bei išvaduoti mūsiškius“, - pasakojo J. S. Santosas.
Jis taip pat ragino keisti karių požiūrį į patį karą ir gerbti žmogaus teises, net jei kalbame apie priešus. „Jei pagauni priešą, tu jį gali tiesiog nužudyti, tai lengviausias kelias. Bet aš sakydavau, kad mes turime priešus demobilizuoti ir geriau laikyti nelaisvėje nei žudyti. Viena vertus, taip mes iš jų galime gauti naudingos informacijos, bet taip pat tai tiesiog yra žmogiškumas“, - sakė J. S. Santosas, džiaugdamasis, kad kariai tokį požiūrį priėmė labai pozityviai.
Dabar, kuriant taiką, jam tenka susidurti su dar didesniais iššūkiais, ir tam reikia profesionalios komunikacijos. „Mes norime užbaigti karo etapą, bet tam man reikia įtikinti tuos, kurių mamos, dukros, žmonos buvo išprievartautos ar nužudytos, kad jie turi atleisti ir turime judėti toliau“, - kalbėjo jis.
Vienu didžiausių pavojų J. S. Santosas įvardina visame pasaulyje stiprėjantį populizmą: „Populizmas iškyla, kai žmonės yra sutrikę, kai jų lūkesčiai yra nepatenkinami. Tačiau mes turime rasti būdus, kaip spręsti tiek ekonomines, tiek socialines problemas – populistinės priemonės čia nepadės. Dėl to sutarėme ir su E. Macronu: abu esame pragmatikai, ieškantys būdų pasipriešinti ekstremalumams ir populizmui“.