Pamiršta konkurso tikslus
Kaip galima vertinti tokius konkursus? Agentūros „Socialus marketingas“ vadovas Arijus Žakas, paprašytas pasidalinti nuomone apie šį paskelbtą konkursą, ragino visus, svarstančius apie galimybę organizuoti bet kokį konkursą, prieš tai pamąstyti, koks bus to tikslas ir ko konkursu norima pasiekti.
„Konkursas yra tarsi prekės ženklų noras užmegzti arba pastiprinti draugystę su vartotojais. Manau, konkursai atsirado iš pardavimų skatinimo veiksmo, kai gali laimėti pirkdamas kažkokį daiktą. Tačiau feisbuke kažkodėl tai virto kažkuo kitu, nes prekės ženklai dalina dovanas tiesiog todėl, kad dalina. Pirmas klausimas, kuris visada kyla pamačius tokius konkursus ‒ kokia iš to yra nauda ir vertė prekės ženklui. Tam tikrais atvejais, manau, geriau yra nieko nedaryti nei daryti kažkokią nesąmonę“, ‒ komentavo A. Žakas.
Net jei konkurso įrašas surenka daug reakcijų ir pasidalinimų, kaip buvo ir šiuo atveju, tai toli gražu nereiškia sėkmės. „Ar toks yra tikslas? Juk bent turėtų būti galvojama apie tai, kad kažkas norėtų pirkti produkciją, ar bent susidomėtų tuo, kad įmonė turi kažką, ką galbūt galima nusipirkti“, ‒ sako A. Žakas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad konkursai dažnai neveiksmingi ir dėl to, kad daug jų dalyvių dažnai net nesvarbu, koks prekės ženklas paskelbė konkursą.
„Vadinamieji prizų medžiotojai yra tam tikra kasta feisbuke. Žmonėms tai kaip darbas, jie sėdi visą dieną ir dalyvauja konkursuose, turi pasiskaičiavę, kad jei per dieną sudalyvaus šimte konkursų, o juose vidutiniškai dalyvauja apie šimtą žmonių, pagal tikimybių teoriją praktiškai kiekvieną dieną jie gali kažką laimėti. O laimėję kažkokius daiktus jie juos parduoda. Tad kaip tokiu atveju gali būti kuriamas santykis tarp prekės ženklo ir vartotojų?“, ‒ kelia klausimą A. Žakas.
Įžvelgė seksizmo aspektų
Konkrečiai šiuo konkursu feisbuke buvo pasidalinta daugiau nei 250 kartų: kai kurie tai darė norėdami dalyvauti konkurse, kitiems tai pasirodė kaip pokštas, bet buvo ir tokių, kurie tokiose konkurso sąlygose įžvelgė seksistinį požiūrį. „Nežinau, kada tai prasidėjo, gal dar XX a. viduryje, kai kapitalizmas pamatė, kad galima parduoti dvigubai daugiau produkcijos vyrams ir moterims, net tokiais atvejais, kai jos visiškai vienodai veikia tiek vyrus, tiek moteris, kaip kalbant apie dezodorantus, šampūnus ir pan. Mes taip stipriname tarpusavio susipriešinimą, didiname lyčių kovą, užuot vienas į kitą žiūrėję kaip į draugus. Ne koviniai filmai, o tokie pabrėžiami lyčių skirtumai daro tai, kad vieni į kitus pradedame žiūrėti kaip į kažkokius neperprantamus ateivius“, ‒ kalbėjo „Frida“ labdaros ir paramos fondo vadovė Daiva Baranauskė.
Patys „Jungent“ atstovai šiame konkurse nieko blogo nemato. „Mes tikrai nenorėjome nieko išskirti ar atskirti, tiesiog pagal savo turimas prekes padarėme du skirtingus krepšelius, kas būtų aktualu tiek vyrams, tiek moteris. Kaip tik, jei būtų vienas iš šitų rinkinių, tuomet būtų galima sakyti, kad į vienus atsižvelgia, į kitus ne. Šiuo atveju tai buvo tiesiog rinkinio pavadinimas, bet niekas nesakė, kad vyriško rinkinio negali laimėti moteris, tiesiog bus traukimas, ir kas laimės, tas laimės“, - sakė bendrovės puslapyje nurodytu telefonu atsiliepusi moteris, prisistačiusi kaip konkurso atstovė.
Kokie buvo šio konkurso tikslai ir rezultatai detaliai komentuoti ji nenorėjo. „Kiekvieno nuomonė labai skiriasi. Mes norime, kad žmonės būtų laimingi, patenkinti, žinotų ir išbandytų mūsų prekes. Kažkam gal patiks, o jei nepatiks, mums pasakys ar parašys, tada keisime ‒mums visada labai svarbus grįžtamasis ryšys iš klientų, ko mes ir siekiame“, ‒ sakė ji.