Lietuvos ir Estijos gyventojai labiau priprato prie pandemijos sukeltų pokyčių nei Latvijos gyventojai

Baltijos šalių tyrimų kompanija RAIT GROUP atliko tyrimus apie vartotojų įpročius ir poreikius pandemijos metu. Internetinės apklausos atliktos 2020 m. balandžio mėn., 2020 m. spalio mėn. ir 2021 m. kovo mėn., kurių metu apklausti 18-65 metų amžiaus Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai, informuojama pranešime spaudai.

Remiantis 2021 metų tyrimų duomenimis, Lietuvos ir Estijos gyventojai pokyčius kasdienybėje jaučia mažiau nei Latvijos gyventojai.

2020 metų pandemijos pradžioje kasdienio gyvenimo pokyčius jautė net 86% Lietuvos gyventojų, kai tuo tarpu Latvijoje – 72%, Estijoje 74%. 2021 metų kovą procentas Lietuvoje nukrito iki 53%, tad galime teigti, kad didelė dalis žmonių priėmė esamą situaciją kaip naują kasdienybę. Estijoje šis rodiklis taip pat ženkliai krito iki 58%, tačiau Latvijoje pokytis yra minimalus – kasdienio gyvenimo pokyčius jautė net 66% latvių.

„Lietuviai pandemijos pradžioje patyrė didesnį pokyčių šoką nei latviai ir estai. Tokius skirtumus tikėtina labiausiai nulėmė tai, kad Lietuvoje paskelbus pandemiją buvo taikomi griežtesni suvaržymai nei Latvijoje ir Estijoje” – teigia rinkos tyrimų kompanijos RAIT direktorė Diana Žardin.

Finansinis spaudimas ir taupymas

2020 metų kovą 56% Baltijos šalių gyventojų teigė, jog jaučia finansinį spaudimą. 2021 metais šis rodiklis yra sumažėjęs iki 45% visose šalyse. Nors situacija gerėja, beveik pusę Baltijos šalių gyventojų jaučia finansinį spaudimą.

2018 metais apie 30% Baltijos šalių gyventojų teigė, kad lyginant su praeitimi, pozityviai vertina savo išlaidų galimybes, bet 2021 metais pozityviai vertinančių savo ateities finansines galimybes gyventojų procentas nukrito iki 16% visose šalyse. Visose trijose šalyse neigiamas poveikis labiau pasijautė mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.

Pandemijos pradžioje net 71% gyventojų teigė taupantys, tuo tarpu 2021 metų kovą taip teigė 36% gyventojų.

Dalis taupančiųjų Lietuvos gyventojų (21%) pradėjo taupyti būtent pandemijos metu.

„Pandemija Lietuvoje tikrai sukėlė taupymo šoką, tačiau remiantis 2021 metų duomenimis tikėtina, jog tai buvo labiau kaip trumpalaikis reiškinys. Dalis gyventojų taupo beveik visada, bet atsiradus ribotoms galimybėms išleisti pinigus ir neapibrėžtai situacijai šalyje, santaupos „juodai dienai“ tikrai padidėjo“ – teigia rinkos tyrimų kompanijos RAIT direktorė D. Žardin.

Nors finansinė situacija prasta, gyventojų pirkimas su nuolaida/ akcija nebuvo labai suaktyvėjęs. 2018 metais 41% Lietuvos gyventojų teigė perkantys produktus ir/ar paslaugas su nuolaida, tuo tarpu 2021 metais – 46%.

Lyginant su praėjusiais metais, žmonės vis dar tiki, kad jie permoka už produktus parduotuvėse. 2021 metais 67% Estijoje, 50% Latvijoje ir 49% Lietuvoje sutiko, kad produktų ir paslaugų kainos nesutampa su jų kokybe.

Ieškančių geriausios vertės produktų gyventojų skaičius taip pat nepasikeitė lyginant su praeitais metais – apie 40% Lietuvos ir Latvijos ir 52% Estijos gyventojų teigė esą yra atviri paieškai geriausios vertės produktų.

„Pandemijos metu gyventojų tam tikrų įpročių pokyčiai buvo pakankamai drąstiški, su laiku atsirado naujų, tačiau matome ir nusistovėjusius įpročius. Dauguma esame pratę pakankamai greitai adaptuotis prie situacijos, ieškoti sau palankių sprendimų, tad ir pandemija yra ne išimtis. Jau dabar dalis žmonių masinius renginius, koncertus be apsaugos priemonių suvokia kaip neįprastą reginį ir apsaugines kaukes dėvi net sapnuose. “ – teigia rinkos tyrimų kompanijos RAIT direktorė D. Žardin.

2020 metų kovo mėn. tyrimo imtys: Lietuvoje – 454, Latvijoje – 445, Estijoje – 431.

2021 metų kovo mėn. tyrimo imtys: Lietuvoje – 400, Latvijoje – 400, Estijoje – 400.